Pirmadienis, 15 balandžio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSG. Varno režisuota opera „Juditos triumfas“ dar kartą kvies patirti simbolinį teisingumo...

G. Varno režisuota opera „Juditos triumfas“ dar kartą kvies patirti simbolinį teisingumo triumfą prieš užkariautojus

Vasario 28, 29 ir kovo 2 dienomis po metų į sceną sugrįžta Gintaro Varno režisuota Antonio Vivaldi barokinė opera „Juditos triumfas“. Vasarį ji rodoma Nacionaliniame Kauno dramos teatre, o kovą – Vilniaus senajame teatre. Kūrinys dedikuojamas su agresore Rusija tebekovojančiai Ukrainai ir jos gynėjams. Publika kviečiama dar kartą patirti masinį katarsį ir išgyventi Juditos įvykdyto teisingumo mizansceną.

Lyg magijos seansas

Žiūrovai euforiškai reagavo į spektaklio režisieriaus Gintaro Varno sumanytą Giacomo Cassetti libreto fabulos interpretaciją – 1716 m. Korfu saloje turkų apsupti venecijiečiai sugretinti su ukrainiečiais, o priešų vado Holoferno galvą pakeitė Putino galva.

Scena, kai Judita nukirsdina Holoferną-Putiną, sukėlė publikos plojimais palydėtą šurmulį visų praėjusių metų sausį vykusių pasirodymų Kaune metu, rašoma NKDT pranešime.

Brutalus karas Ukrainoje tebesitęsia: žūsta civiliai ir kariai, pergalės siekį temdo politinės peripetijos. Šie metai žymi dvi tragiškas sukaktis – 10 metų užimto Krymo ir antruosius Rusijos vykdomo karo Ukrainoje metus. Spektaklio kūrėjai mano, kad Judita dar kartą turi triumfuoti, o kartu su ja ir tie, kurie kovoja su klastingais užpuolikais, žiauriais režimais ir negailestingais diktatoriais.

Režisierius Gintaras Varnas pakomentavo šio kūrinio aktualumą šiandien: „Juditos triumfas“ atgimė po aštuonerių metų, pernai, pirmaisiais didžiojo Ukrainos karo metais. Judita nukirto Holoferno-Putino galvą ir ši nuriedėjo. Nuo premjeros praėjo metai, karas vyksta jau dvejus metus ir jo pabaigos nematyti. Maža to, Putinas, kurį visokiais būdais mėginame nugalabyti teatre (paskutinis bandymas – farsas „Ūbas caras“), panašu, kad ne tik nesilpsta, bet puikiai jaučiasi didžiojo pasaulio blogiečio kailyje.

Didysis blogis turi daug vardų. O jam, atrodo, tai patinka. Ar visos teatro pastangos nugalėti blogį bent jau iliuzijose yra bergždžios? Viena vertus, taip, teatras bejėgis kovoti su realybe. Bet gal tada jis nugali publikos širdyse? Juk iliuzinė teatro realybė, jos magija veikia mūsų vaizduotę ir, tikiuosi, daro kokį nors poveikį. Jei tuo netiki – nereikia nei kurti teatro, nei į jį eiti.

Neseniai bailys Putinas nužudė savo didįjį priešą A. Navalną – vėl priminė „Juditą“. Nužudytojo žmona Julia Navalnaja pareiškė: „Aš tęsiu vyro žygį, kovosiu ir atkeršysiu jo žudikui Putinui.“

Taip, tai feministinė opera / oratorija, bet ne šiandienine Vakaruose madinga, pusiau biurokratine „politkorektiškumo“ prasme. Ji perteikia, kad yra didžių moterų – vienetai, bet yra. Tos, kurios išdrįsta pasipriešinti nesibaigiančiai ir vis atsinaujinančiai žiauriai vyrų pasaulio kraujo manijai, jėgos ir galios priklausomybei, žmogiškojo orumo naikinimui. Jos nebijo. Jos priešinasi. Jos kovoja. Ir jos laimi. Apie tai šiandieninė „Judita“. Apie Moters pergalę.

Mitas – labai stipri jėga. Ar antikinis, ar biblinis – nesvarbu. Matyt, esti istorijoje momentų, kai būtent mitas paskatina didžiąją metamorfozę. Gal taip bus ir šį kartą – Judita-Antigonė-Julia? Linkiu, kad toji Moters pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje.“

Senojo Testamento inspiruotas siužetas

Antonio Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“ yra alegorinis pasakojimas apie 1716-aisiais metais įvykusią venecijiečių pergalę prieš turkus, nusiaubusius Korfu salą. Metaforinei istorijai apie pergalę sukurti pasirinktas gerai žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie žydų našlę Juditą.

Pagrindinis kūrinio personažas – Betulijos našlė Judita – reprezentuoja Venecijos respubliką, o jos oponentas Holofernas – turkų otomanų imperiją. Jauna našlė Judita su savo tarnaite ateina į priešų stovyklą pas patį armijos vadą Holoferną, apsimesdama, jog nori jį suvilioti. Judita miegančiam Holofernui nukerta galvą, įkiša ją į maišą, ir abi su tarnaite ramiai išeina iš priešų stovyklos. Karo vadas negyvas, kariuomenė atsitraukia. Žydų tauta išgelbėta.

Atsinaujinusi muzikinė sudėtis ir vaidmenis jau įvaldžiusios solistės

Spektakliui pastatyti pasitelktos gausios kūrybinės pajėgos – operos solistės, choras, orkestras. Šiais metais pirmą kartą dalyvauja Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ (meno vadovas Robertas Beinaris), Čiurlionio kvartetas, publiką vėl džiugins Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos choras „Liepaitės“ (vadovė Jolita Vaitkevičienė), dirigentas Juozas Mantas Jauniškis.

Pasirodymuose publika išvys sugrįžusias ir puikiai kūrinį įvaldžiusias solistes. Pagrindinį Juditos vaidmenį atliks vengrų kilmės barokinės muzikos solistė Dalma Krajnyák. Holoferno ariją atliks solistė Renata Dubinskaitė, Holoferno tarną įkūnys Lina Dambrauskaitė, žynį – Jomantė Šležaitė, o Juditos tarnaitę vaidins Indrė Anankaitė.

Po 2023 m. vykusių pasirodymų muzikologė Jūratė Katinaitė nepagailėjo komplimentų solistėms: „įvaldyta barokinė maniera leido laisvai improvizaciniu stiliumi“ (apie kontraltą Dalmą Krajnyák), „prakilnus profilis kartu su išsiplėtusiu techninių vokalo priemonių arsenalu įkūnijo valdingą, pavojingą, bet Juditos kerams neatsispiriantį Holoferną“ (apie Renatą Dubinskaitę), „puikus vokalas ir vaidyba“ (skirta Linai Dambrauskaitei), „krištolinis sopranas – tikras malonumas ausiai“ (adresuota Indrei Anankaitei), „dainininkė suteikė monumentalumo antrąją dalį įrėminančiose arijose“ (apie šventiką Ozijų įkūnijusią Jomantę Šležaitę) („Judita reikalauja Putino galvos!“, 7 meno dienos, 2023 01 27).

Teatro kritikė Daiva Šabasevičienė muzikinį režisieriaus kūrinį įvertino itin palankiai: „Juditos triumfas“ šiandien skamba kaip „Tėve mūsų“ vien dėl to, kad spinduliuoja begalinį Juditos tikėjimą ir ryžtą. Visas kūrinys dinamiškas, vientisas, nesiekiantis grėsmingų apibendrinimų. Lyriškas ir net švelnus. Lengva atpažinti Vivaldi, kita vertus, stebina jo instrumentuotės įvairovė, pabrėžianti išskirtinę situaciją, lemiamas įvykių akimirkas.“ („Meninės išraiškos triumfas“, 7 meno dienos, 2023 01 27).

Šio pastatymo scenografijos ir plokščių lėlių dailininkė J. Skuratova, mizanscenas papildančias vaizdo projekcijas sukūrė Rimas Sakalauskas ir Karolis Žiūkas.

Kūrinys atliekamas lotynų kalba su titrais lietuvių kalba (libreto autorius Giacomo Cassetti).

Projektą įgyvendina teatras „Utopia“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, jį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Bilietų Kaune teirautis: https://dramosteatras.koobin.com/juditos-triumfas, Vilniuje – https://kakava.lt/renginys/juditos-triumfas/7495/13567.

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments