Sausio viduryje į nuotykį „Planetos viršūnės“ leidęsis Aurimas Valujavičius 29 dieną pasiekė pirmąjį tikslą – įkopė į Akonkagvą. Nors ant viršukalnės apėmė euforija, keliautojas neslėpė, kad šis žygis pareikalavo milžiniškų jėgų. „Sunkiausia diena mano gyvenime“, – apie šturmo dieną sakė jis.
Aurimas socialiniuose tinkluose skelbė, kad sausio 29 dieną, 19:50 val. Lietuvos laiku, jis pasiekė Akonkagvos viršūnę.
„Tai turbūt buvo viena sunkiausių dienų gyvenime. Akonkagva (6962 m) viršūnė pasiekta vakar (01.29) 14:50h (19:50h LT laiku). Iš 8 komandos narių mums tik su Raimonds pavyko pačiupinti aukščiausią Pietų Amerikos kalno viršūnę! 11 dienų prireikė, kol su komanda pasiekėm tinkamą aukštį bei aklimatizacijos lygį ir sausio 29 dieną iš palapinių pajudėjom 4:40.
Buvo daug emocijų, nuovargio, džiaugsmo, nusivylimo, išsekimo, bet turbūt viską sudėt geriausia bus į vlogą, kuris greitai pasirodys.
Didžiulis AČIŪ JUMS VISIEMS už palaikymą ir galimybę iškelti trispalvę su jūsų vardais! 1/3 viršūnių pasiekta! Laukia Ojos del Salado ugnikalnis ir Everestas! Iki greito draugai!!! AČIŪ!“ – džiaugėsi A. Valujavičius.
Kiek vėliau Aurimas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame įamžino visą šturmo dieną. Priartėjęs prie 6700 m aukščio virš jūros lygio, keliautojas prisipažino, kad yra nelengva.
„Turbūt sunkiausia diena gyvenime. Kartais atrodo, kad ne kažką darai, o sapnuoji. Toks keistas jausmas. Sakė, jog tai normalu, gali ir galva pradėti svaigti, būti haliucinacijos. Man tiesiog atrodo, kad aš ne realybėje, o sapne“, – pasakojo A. Valujavičius.
Situacija nebuvo lengva ir likusiems komandos nariams – lipti į viršų nebeįstengė net komandos vadovas Tadas, tą daręs ne kartą.
„Dar nėra buvę, kad Tadą nuleistų nuo kalno. Komplikuota situacija truputį. Kol čia užlipome, realiai visi praradome jėgas. Pavelas, latviukas, stipriausias, o mes visi kiti, net Tadas, truputį iškritę. Mūsų vietinis gidas nori leisti visą komandą žemyn. Sugrįžimo laikas yra 15 val., dabar jau 12:30, o iki viršūnės dar kokios 2–3 valandos. Reikalų yra.
Tadas sakė, kad jau yra lavonėlius leidęs nuo viršūnės, tai nenori kartoti. Aišku, būtų apmaudu, bet, iš kitos pusės, ta viršūnė dar toli ir atiduoti visas jėgas iki jos… Čia sraigtasparnių nėra, tik žmogaus jėga gali tave nuleisti, tai irgi nekažką.
Kinijai reikia Akonkagvos viršūnės, kad gaučiau leidimą kopti į Everestą. Iš kitos pusės, gal Kinija sutiktų ir su Ochos del Salado, kuris tik keliasdešimt metrų žemesnis. Čilėje turėčiau daugiau laiko sulipti“, – kalbėjo A. Valujavičius.
Visgi jau netrukus padėtis pasikeitė – kaip sakė Aurimas, atkeliavo gidas Tomis, kuris išgelbėjo dieną.
„Tadas sako, kad Raimonds iš Latvijos ir aš esame tie, kurie galėtų bandyti lipti į viršų bei išlaikyti tą tempą, jog nebūtų per vėlu grįžti. Tomis sutiko leisti mums lipti kartu su juo, tik jei išlaikysime jo greitį, o jeigu ne, leisimės žemyn“, – teigė A. Valujavičius.
Likus vos keliasdešimt metrų iki viršūnės, Aurimas sakė, kad dar niekada nėra patyręs tokio jausmo, kai atrodo, jog yra sapne.
„Eina sau, sunkiausia diena mano gyvenime, – pasiekęs viršūnę kalbėjo A. Valujavičius. – Labiausiai noriu padėkoti jums, mano sekėjams, šeimynai, rėmėjams, kurie tiki manimi.“
Pranešė apie naują kvapą gniaužiančią kelionę
„Delfi“ primena, kad pusmetį truksiančioje kelionėje Aurimas leisis į tris ekspedicijas – sieks įkopti į Akonkagvą, Ochos del Salado ugnikalnį (6893 m) ir Everestą (8849 m).
„Atėjo laikas, kada jums reikia atskleisti naują kelionę. Žvelgiant atgal į baidarių keliones ar tą patį dviratį, kuriuo ne viename žemyne puškavau kilometrus, tai atsiminimų yra daug ir smagių. Buvo daug diskusijų iš šeimynos, bičiulių, jūsų pusės, kur bus kita kelionė – ar bus tos pačios transporto priemonės, ar kažkas naujo.
Kaip sakoma, visą laiką yra noras grįžti ir padaryti tuos dalykus, kurių nepavyko padaryti. Tie, kas mane sekė 2021 metais, žino, kad Čilėje aš kopiau į ugnikalnius. Per 2,5 mėnesio man pavyko įkopti į 12 ugnikalnių, išskyrus vieną. Nuo čia turbūt prasideda naujos kelionės idėja, gal labiau kova su savimi.
Sausio 14 d. skrendu su kolegomis į Mendosą, Argentiną, kur bandysime šturmuoti ir pasiekti aukščiausią Pietų Amerikos kalną – Akonkagvą. Čia būsiu ne vienas, su lietuvių komanda. Tai bus, jei viskas sėkmingai, aukščiausia viršūnė mano gyvenime. Tai yra tik visos kelionės pradžia“, – vaizdo įraše pasakojo A. Valujavičius.
Tuomet Aurimas susirinks daiktus, turimą įrangą bei keliaus į netoliese esantį Santjagą.
„Čilėje 2021 metais man buvo nesėkmingas kopimas į Ochos del Salado. Tai yra aukščiausias planetos ugnikalnis, vos žemesnis už Akonkagvą. Tuo metu, kai kopiau, man pavyko pačiupinėti tik papėdę. Supratau, kad jei noriu nusileisti gyvas ir sveikas, turiu tą daryti dabar – dėl to man nepavyko pasiekti viršūnės, pritrūko aklimatizacijos. Dabar laiko yra daugiau.
Planas yra sukovoti su savimi ir pasiekti aukščiausio ugnikalnio viršūnę. Kadangi laiko Čilėje dar turėsiu, tai po to, jei viskas sėkmingai, su automobiliu pavyks pakeliauti, gal ir į Peru nuvažiuosiu. Paturistavimo tikrai bus iš Pietų Amerikos.
Čia tik užsibaigia šios kelionės pirmas etapas, nes ji susideda iš dviejų etapų. Kovo 3 d. turėčiau grįžti į Lietuvą, o tada prasidės antras etapas“, – aiškino A. Valujavičius.
Anot Aurimo, galiausiai lauks etapas, kuris turbūt bus vienas sunkiausių ir pareikalaus daugiausia emocijų.
„Everestas, – pristatė jis. – Antras etapas prasidės nuo kovo pradžios, nes mes pradėsime aklimatizuotis jau Lietuvoje, specialiose palapinėse – kiekvieną naktį šešias savaites jose reikės miegoti po truputį keičiant slėgį. Planas yra maždaug balandžio viduryje palikti Lietuvą ir išvykti į Tibetą, Kiniją.
Daugiau nei per mėnesį laiko norime pasiekti Everesto viršūnę per šiaurinę pusę. Jei viskas sėkmingai, tada prieš pat vasarą, gegužės pabaigoje, mes grįžtume į Lietuvą.“
Daugiau skaitykite čia.
Source link