Gyventojai aktyviai skolinasi, persidera dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų

Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė

Prislopę naujų paskolų įmonėms srautai ir sumažėjęs paskolų skaičius kol kas neturėjo neigiamo poveikio sparčiam paskolų įmonėms portfelio augimui. Kol euro zonos įmonių kreditavimas didėja lėtai (vasario mėn. metinis portfelio augimas sudarė vos 2,2 %), Lietuvoje paskolų įmonėms portfelio metinis augimas, prie kurio daugiausia prisidėjo trys aktyviausiai skolinusios kredito įstaigos, buvo vienas sparčiausių euro zonoje  (16 %, žr. 1 pav.) ir spartėjo jau šeštą mėnesį iš eilės. Nors suteiktų naujų paskolų įmonėms srauto vertė per metus traukiasi antrą mėnesį iš eilės (vasario mėn. –9,4%), o suteiktų naujų paskolų skaičius vasario mėn. buvo 9,5 proc. mažesnis už ilgalaikį vidurkį, skolinimosi apimtis ir toliau buvo reikšminga (262 mln. Eur, žr. 3 pav.) ir buvo 12 proc. didesnė nei sausio mėn. bei 24 proc. – už ilgalaikį vidurkį (212 mln. Eur). Sausio mėn. šiek tiek susitraukusios naujų paskolų įmonėms palūkanų normos vasario mėn. neženkliai pakilo aukštyn ir sudarė 5 proc. (žr. 2 lentelę).

Įsigaliojus supaprastinto būsto paskolų refinansavimo pakeitimams, gyventojai pasinaudojo proga iš naujo įsivertinti ir gerinti turimų paskolų sąlygas, o bankai – išsaugoti turimus skolininkus. Vasario mėn. refinansuota dvigubai daugiau būsto paskolų nei sausio mėn., kai refinansavimo pakeitimai dar nebuvo įsigalioję.  Būsto paskolų persitarimų srautai vasario mėn. pasiekė rekordines aukštumas – 344 mln. Eur, t. y. beveik 52 proc. daugiau nei sausio mėn., kai refinansavimo pokyčiai dar nebuvo įsigalioję, ir beveik 4 kartus didesni nei vidutiniai persitarimų srautai praėjusiais metais. Namų ūkių būsto paskolų persitarimų mėnesinio srauto dalis sudarė 2,6 proc. viso portfelio (žr. 4 pav.). Aktyviai persitarinėjo ne tik gyventojai, bet ir įmonės – persitarimų vertė buvo 225 mln. Eur didesnė nei sausio mėn., o mėnesinė srauto dalis sudarė 3 proc.

Gyventojai ne tik aktyviai persitarinėja dėl turimų paskolų, bet ir sparčiai ima paskolas būsto įsigijimui bei vartojimo reikmėms. Vasario mėn. metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis sudarė 68 proc., o per metus visas būsto paskolų portfelis išaugo 9,6 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Bendras paskolų gyventojams portfelio metinis augimas sudarė 10,8 proc. (žr. 1 lentelę) viršydamas ilgalaikį euro zonos vidurkį (4,1 %). Toliau mažėjant vartojimo paskolų kainai, gyventojai aktyviai skolinosi asmeninėms reikmėms: vasario mėn. naujų vartojimo paskolų, suteiktų Lietuvos rezidentams, srautas sudarė beveik 60 mln. Eur¹o tai yra 62 proc. daugiau nei praėjusių metų vasario mėn. Vartojimo paskolų portfelio augimo tempai Lietuvoje (sudarė 23,2 %, pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką)² tebėra sparčiausi euro zonoje (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).

Mažėjant gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, indėlių srautai pasiekė mažiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus. Indėlių palūkanų normų mažėjimo tendencija ir toliau tęsiasi – gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos vasario mėn. sumažėjo iki 2,3 proc., o po kelių mėnesių pertraukos iki 2,4 proc. sumažėjo ir įmonių terminuotųjų indėlių palūkanų normos (žr. 3 lentelę ir 5 pav.). Palyginti su praėjusių metų vasario mėn., tiek gyventojų, tiek įmonių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos buvo 1,2 proc. punkto mažesnės. Skirtumas tarp naujų būsto paskolų ir gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normų vasario mėn. tebebuvo mažas – vos 1,6 proc. punkto (žr. 5 pav.), o įmonių segmente šis atotrūkis buvo didesnis – 2,5 proc. Vasario mėn. gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas dar labiau susitraukė ir sudarė 20,8 mln. Eur – buvo mažiausias per pastaruosius dvejus metus. Terminuotieji indėliai sudarė apie 32 proc. visų gyventojų indėlių ir apie 17,5 proc. įmonių indėlių. Gyventojų terminuotųjų indėlių dalis visame indėlių portfelyje 11 proc. viršija, o įmonių – smarkiai atsilieka nuo euro zonos (žr. 6 pav.). Bendras indėlių pokytis, palyginti su praėjusių metų vasario mėn., gyventojams buvo 12,8 proc., o įmonių indėlių suma iš esmės nepakito.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis

(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

¹ Skaičiuojant 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.

² 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.