Augustas Stankevičius, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2025-ųjų pradžioje nebeturėtų likti logiškų paaiškinimų, kodėl sinchronizaciją su Vakarų Europa reikėtų atidėti.
Taip ji kalbėjo po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame Vyriausybei pavesta artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje.
Iki šiol šalys planavo tą padaryti minėtų metų pabaigoje.
„(…) toje eilėje dar yra keletas projektų, techninių dalykų, kurie turėtų įvykti 2024 metais. Ir tada jau sakyčiau, kad desinchronizacijai nuo IPS/UPS 2025 metų pradžioje jau tikrai jokių logiškų paaiškinimų nebeturėtų likti“, – interviu LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Lietuva iš savo pusės, manau, yra padariusi praktiškai viską, ką turėtų padaryti techniniame lygmenyje“, – sakė I. Šimonytė.
Vienas iš jos minimų projektų yra „trečia linija tarp Estijos ir Latvijos, kuri turėtų būti pabaigta 2024 metais“.
„(…) ir tuomet bent jau kažkokių rimtų argumentų ar netgi rimtesnių argumentų kažkokioms tolesnėms diskusijoms iš tikrųjų būtų jau gerokai mažiau, nes tokie projektai kaip „Harmony Link“ ir visa kita tikrai gali būti įgyvendinti vėliau, jau Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizavus su kontinentine Europa“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuva savo ruožtu siekė, kad sinchronizacija įvyktų dar anksčiau – 2024-aisiais, tačiau tam nepritarė Latvija su Estija, dėl to nuspręsta sinchronizuotis su Vakarų Europa metais vėliau.
Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės BNS sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.
-
Kremlius: Baltijos šalys turi teisę naudotis savo uostais Ukrainos grūdams eksportuoti
Baltijos šalys turi suverenią teisę naudotis savo uostais ukrainietiškiems grūdams eksportuoti, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
… -
K. Nemaniūtė-Gagė: nuo liepos uždarytos 34 didesnių tinklų vaistinės
Nuo liepos uždraudus savarankiškai dirbti vaistininkų padėjėjams, arba vadinamiesiems farmakotechnikams, uždarytos 34 didesnių tinklų vaistinės, pranešė Lietuvos vaistinių asociacija.
… -
ŽŪM siūloma ES paramos pieno ūkiams skirstymo tvarka ūkininkų netenkina
Europos Komisijai (EK) skyrus beveik 11 mln. eurų paramos sunkumų dėl pieno krizės patyrusiems Lietuvos ūkininkams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pinigus skirti tik tiems ūkiams, kurie balandžio-birželio mėnesiais už kilogramą natūralaus…
-
Ką daryti nusipirkusiems keliones į Rodą?
Tie, kas turėjo bilietus į Rodą, užvertė Vartotojų teisių apsaugos tarnybą skambučiais. Ką jiems dabar daryti? Plačiau – LNK reportaže.
… -
Elektros tiekėjai: gyventojai sutartis aktyviausiai keitė birželį
Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius.
… -
K. Navickas su ES ministrais tarsis dėl Ukrainos grūdų eksporto
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį Briuselyje su kitais Europos Sąjungos (ES) ministrais tarsis dėl galimybių per ES, įskaitant Baltijos šalis, eksportuoti Ukrainos grūdus, Rusijai blokavus jų eksportą per Juodąją j…
-
Ekologiškiems produktams kurti – 1 mln. eurų parama
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatyta 1 mln. eurų parama ekologiškiems produktams kurti.
… -
Apklausa: smulkiojo verslo plėtrą stabdo infliacija, energetika, karas ir palūkanos
Smulkios ir vidutinės Baltijos šalių įmonės šiemet verslo plėtros planų dažniausiai atsisako dėl aukštos infliacijos, aukštų energijos kainų, karo Ukrainoje ir pabrangusio skolinimosi, rodo naujausia apklausa.
… -
D. Kreivys su Latvijos ir Estijos ministrais aptars sutarimą dėl sinchronizacijos
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutar…
-
K. Budrys: neturėtų kilti kliūčių sutariant su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad pasirašant susitarimą su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje, keblumų kilti neturėtų.
…
Daugiau straipsnių