BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint paskatinti pranešti apie pažeidimus darbo vietoje, pradeda veikti tam skirtas interneto tinklalapis, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Kaip nurodoma pranešime, interneto tinklalapyje pranesktiesa.lt paaiškinama, kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti, kokiu būdu tai padaryti ir ką reikia pateikti. Jame taip pat pateikti istorijų pavyzdžiai, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejai.
Anot prokuratūros, pranešėjams, išdrįsusiems pranešti apie pažeidimus, taikomas visiškas konfidencialumas ir apsaugos priemonės, o pasitvirtinus informacijai apie pažeidimą – išmokamas atlygis, kartais siekiantis ir dešimtis tūkstančių eurų.
2019–2022 metų laikotarpiu pagal pranešėjų suteiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl visuomenei aktualių pažeidimų. Nustatyta, kad valstybei buvo nesumokėta beveik 38 mln. eurų mokesčių, o kitokio pobūdžio žala siekė daugiau nei 48 mln. eurų. Dėl pranešėjų suteiktos informacijos pažeidėjai sulaukė baudų.
„Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui“, – pranešime cituojama generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui.
Nuo 2019 metų pradžios Lietuvoje asmenys gali pranešti apie visuomenės saugumo ar sveikatos, aplinkosaugos, finansų ar buhalterinės apskaitos, neteisėto poveikio, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitus pažeidimus, susijusius su viešuoju interesu. Tokius pranešimus nagrinėja Generalinė prokuratūra, ji koordinuoja pranešėjų apsaugos procesą Lietuvoje. Generalinio prokuroro sprendimu prokuratūroje pranešėjų apsaugos funkcija priskirta Vidaus tyrimų skyriui.
„Pranešus apie galimą pažeidimą, sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo priimamas per 10 darbo dienų, tačiau nuo pat pranešimo pateikimo yra užtikrinamas pranešusio asmens konfidencialumas, jam taip pat taikoma apsauga nuo neigiamo poveikio“, – sakė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė.
Gavusi pranešimą, Generalinė prokuratūra visada palaiko ryšį su pranešėju, o jei informacija pasitvirtina ir pradedamas tyrimas, nuolatos informuoja apie jo eigą ir sprendimus.
Per ketverius šio įstatymo galiojimo metus į valstybės biudžetą buvo sumokėta daugiau nei 317 tūkst. eurų ir tenkinta civilinių ieškinių už daugiau nei 70 tūkst. eurų.
Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną, jis įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo, apsaugos mechanizmą. Įstatymas tai pat numato, kad valstybės, savivaldybių institucijose bei privataus verslo įmonėse turi būti sukurtas vidinis kanalas, per kurį jų darbuotojai galėtų pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
-
I. Šimonytė: 2024 metų valstybės biudžetas – saiko biudžetas
Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai…
-
Prezidentas siūlo numatyti galimybę iš pensijų fondų pasiimti dalį lėšų
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo tobulinti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų.
… -
Šilumos tiekėjų atstovas: šildymas ne visur bus 20 proc. pigesnis
Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.
… -
Premjerė: biudžeto deficitas 2024-aisiais augs, bet atitiks europines taisykles
Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
… -
Dėl smarkaus vėjo elektros neturi beveik 4 tūkst. vartotojų: daugiausia – Vilniaus regione
Dėl trečiadienio naktį šalyje praūžusio stipraus vėjo 13 val. elektros dar neturėjo beveik 4 tūkst. vartotojų, daugiausiai jų – Vilniaus regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
… -
Vyriausybė pritarė, kad statybos leidimai būtų išduodami greičiau
Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketui, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą. Tam dar turės pritarti Seimas.
… -
Vyriausybė – už idėją nenaudoti 1–2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti
Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bu…
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliams
Susisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti…
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelės
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės.
… -
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.
Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.
…
Daugiau straipsnių