Kada dirbtinis intelektas pakeis žmogų?

Jau dabar Lietuvoje yra tokių skelbimų, kur ieškoma žmonių dirbti robotams. Amerikiečių kompanija ieško žmogaus, kuris redaguotų dirbtinio intelekto suformuotus tekstus. Kada tokių skelbimų tikėtis Lietuvoje? Apie tai – LNK pokalbis su asociacijos „Infobalt“ vadovu Virgilijumi Dirma.

– Kaip manote, kada Lietuvoje bus tokių skelbimų, kur robotui ar dirbtiniam intelektui reikia žmogaus pagalbos?

– Tikiuosi, kad Lietuvoje įdarbinsim robotus ir naudosimės geromis galimybėmis, kad mums sumažintų rutininį darbą. Globalizacija yra geras dalykas. Reikia džiaugtis, kad lietuviai gali dirbti JAV rinkai, JAV kompanijose. Galima akcentuoti, kad dirbtinis intelektas nėra dar tiek pažengęs, dėl to tą patį darbą žmogus turi užbaigti.

– Kaip manote ateityje, kokius darbus pakeis robotai? Dabar jau turime įvairiose kompanijose robotų ar dirbtinio intelekto.

– Visų pirma, žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus ar rankiniu būdu atliekamus darbus. Pavyzdžiui, duomenų suvedimo darbus, tuos darbus, kurie yra rutininiai, ir tokius darbus, kur yra mažai tobulėjimo galimybių. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Gal galime daugiau pakalbėti apie sritis? Kokie tie rutininiai darbai? Tarkime, turime kasas, kur nebereikia kasininko, bet patys turime apsitarnauti. Yra robotai baldų pramonėje, kur dar tai galėtų būti? Gal tuoj autobusai bus be vairuotojų?

– Autobusai, lengvieji automobiliai, kitaip vadinami autonominiai automobiliai, kai bus geras ryšys veiks puikiai. Jau net dabar testavimo metu nėra avarijų ar klaidų, sakyčiau, tai – džiaugsmas. Sandėliavimo sferoje iškrauti sunkvežimius – nereikia žmogui sėsti už mažo krautuvo ir tą daryti. Manau, skaitmenizacija ir robotizacija mums čia labai pagelbės. 

Esu girdėjęs, kad net ir sekso pramonėje dirbtinis intelektas gali labai padėti.

– Kaip manote, kokių profesijų nebeliks ir kokios bus neperspektyvios?

– Nesinori gąsdinti gerų specialistų, bet, manau, kad netolimoje ateityje nereikės: vertėjų, kasininkų, duomenų suvedimo operatorių, klientų aptarnavimo operatorių. Žmogiškųjų išteklių darbuotojai jau daug metų yra gąsdinami, kad jų nereikės, nes „Google“ ar „LinkedIn“ atims jų darbo vietas, bet iš tikrųjų taip neatsitiko ir jų vis dar reikia. Psichologai reikalingi, nes žmonėms reikia gyvo kontakto. Yra virtualūs asistentai, bet jie neatstoja to bendravimo. Esu girdėjęs, kad net ir sekso pramonėje dirbtinis intelektas gali labai padėti.

– Kalbant apie kūrybinius dalykus, dirbtinis intelektas sugeneruoja tekstą, žmogus jį taiso ir redaguoja. Gal galės kažkokį kūrybinį, ne tik paprastą tekstą surinkti? O gal rašytojų nebereikės?

– Dirbtinis intelektas, supraskime, kopijuoja žmogaus emocijas, jis nėra empatiškas. Visos darbo vietos, kur reikia daug empatijos, kaip tik, manau, bus paklausesnės ir išliks. O mene, menininkai sako, kad ten daug rutininio darbo: dažus maišyti, drobę pasiruošti – nėra čia daug tos kūrybos. Tačiau yra nemažai ir dabar parduodamo skaitmeninio meno kūrinių, kur kūrėjas tik užduoda temą ir dirbtinis intelektas tą padaro ir sėkmingai tai yra parduodama.

– Kalbant apie menininkus, tai šios profesijos išliks. Bet dirbtinis intelektas vis dažniau atliks darbus, kai pasakot užduotį, ką sukurti ir dirbtinis intelektas sukuria?

– Manau, kad tikrai taip. Paprastesnius scenarijus galės parašyti dirbtinis intelektas, bet netikiu, kad dirbtinis intelektas greitai galėtų sukurti tokį filmą kaip „Titanikas“, kur visi verkia. Dirbtiniame intelekte nėra tų emocijų. Jis gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir pateikti kūrėjui išsirinkti. Tačiau galutinį sprendimą priima žmogus.