Trečiadienis, 12 birželio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSKaunas ir Vilnius – jungtys žmogiškos bei kitokios – Kas vyksta Kaune

Kaunas ir Vilnius – jungtys žmogiškos bei kitokios – Kas vyksta Kaune


Daugelio šalių didieji miestai (gyventojų skaičiumi – pirmasis bei antrasis) konkuruoja tarpusavyje. Ne išimtis ir Vilnius bei Kaunas. Tačiau dešimtmečiams prabėgus nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, viln į kauniečius (be žmonių požiūrį) jau pakitęs. Nors finansų atžvilgiu, savaime aišku, sostinės padėtis kur kas geresnė nei Kauno, ir galimybių pasiūla didesnė Vilniuje, tačiau buvusio tarp visų savivaldybių gyventojų yra mažiau nei belikę. Seniai įsitikinta, kad kur kas geriau į kitus žvelgti kaip į kaimynus. Gerus kaimynus, kurie anksčiau ras, kas juos vienija, nei kas skiria…

Planuotas suartėjimas

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ savo skaitytojus jau informavo, kad praėjusiais metais vos trys kauniečiai sugalvojo į savivaldybės vadovus kreiptis per peticijas, pasinaudoję teise išdėstyti raštu, tam tikra forma, savo asmenines ar nemažą dalį visuomenės jaudinančias problemas. Bet visos trys peticijos nebuvo pripažintos peticijomis, nes neatitiko tam tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.

Žinoma, yra ir kitokių kelių gyventojams būti išklausytiems miesto valdžios rūmuose, tik ar šiems pernykščiams (ne)peticijų autoriams vėliau bekilo minčių jais žengti ir rūpimą temą toliau vystyti, atkreipiant dėmesį į ją savivaldos (įsiklausykime, kaip patikimai tai skamba) dėmesį, nežinia. Apie tai Kauno miesto savivaldybės 2023 metų veiklos ataskaitoje neužsiminta. O gaila, vienas iš išdėstytų klausimų, nes siūlyta Kauno savivaldybei spręsti, buvo aktualus tikrai daug daliai kauniečių. Tų, kurie dažnai ar retsykiais keliauja į Lietuvos sostinę Vilnių darbo arba kitokiais reikalais.

Nuo praėjusių metų balandžio prasidėjusios naujos miesto savivaldybės tarybos kadencijos iki 2023-ųjų pabaigos įvyko 3 Peticijų komisijos posėdžiai. Svarstytos trys peticijos taip ir netapusios peticijomis. Tarp komisiją pasiekusiųjų bene aktualiausias daliai kauniečių (taip pat ir vilniečių), tikėtina, buvo Mariaus Kučinsko kreipimasis dėl Vilniaus ir Kauno viešojo transporto sistemų sujungimo.

Kaip siūlyta tai padaryti, „Kas vyksta Kaune“ paskelbti negali, nes į viešumą transporto sistemų siūlomo jungimosi detalės nepateko.

Tačiau galime p. M. Kučinskui priminti, kad dar 2002 metų balandį buvo sudaryta darbo grupė „Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių bendradarbiavimo sutartyje numatytas tikslams įgyvendinti“. Tai grupė vadovavo tuometinio miesto tarybos narys Giedrius Buinevičius, vėliau tapęs savivaldybės administracijos direktoriumi, dar vėliau – verslininku, užsiimančiu NT plėtra Kauno centre ir kitose vietose. Darbo grupė nutarė „Vystyti miestų suartinimo idėją…“

Kiek vėliau, 2003 metų spalį, parengtame Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio plano projekte buvo toks abiejų savivaldybių įsipareigojimas: „Įdiegti naują, šiuolaikinę bilietų sistemą, galiojančią dvimiesčio aptarnavimo zonoje, naudojant visomis viešojo transporto rūšimis“. Visa tai tikėtasi įgyvendinti 2005 – 2010 metų laikotarpiu.

Bet dvimiesčio projektas realybe taip ir netapo

Vargu, ar kada nors ir taps vis stiprėjančios atskirų savivaldybių konkurencijos fone – ar maža kas ką rinkėjams viešai pažada (o ypač prieš rinkimus) ir netrukus pamiršta. Pažadų dalinimas politikams labai būdingas, juolab, kad jie tiki, jog rinkėjų „atmintis trumpa“.

Nors seniai, iki diskusijų dėl dipolio užgimimo, o dabar dar daugiau, matome Vilniaus ir Kauno „suartėjimo“ ženklus. Pirmiausia – žvelgdami į pilnus keleivių traukinius ar autobusus, kasdien kursuojančius tarp dviejų didžiųjų šalies miestų.

Miestai keičiasi menininkai, festivalių dalyviai, parodų rengėjai, akademinės bendruomenės atstovai, įvairiais kultūros bei sporto renginiais. Tiesa, bendri abiejų (Vilniaus ir Kauno savivaldybių) tarybų posėdžiai jau seniai neberengiami. Nors dabar gal retsykiais neformalioje aplinkoje susitikę miestų „savivaldybininkai“ ir padiskutuoja kokiais geresnės infrastruktūros „savoje parapijoje“ kūrimo klausimais, ar žinote? Taip sakant, iki projektuotos miestų „jungties“ nepriartėdami.

Tik kas iš to, tarkim, gyventojui?..

…pateikiam Kauno savivaldybei peticiją – nepeticiją, jeigu ir toliau du didieji Lietuvos miestai konkuruoja tarpusavyje, atskirai spręsdami abiem vienodai savo pobūdžiu reikšmingas problemas? Žinoma, niekas jam, aukštosios mokyklos absolventai, deja, baigusiam ne šiuo metu paklausias inžinerines studijas, nedraudžia, neradus darbo Kaune, įsidarbinti Vilniuje.

Tačiau sostinėje dirbdamas ir besinaudodamas viešuoju transportu, kaunietis stebis (ar piktintis), kodėl čia „nekotiruojamas“ jo gimtajame Kaune įsigytas bilietas, kasdien praverčiantis važiuojant į traukinių stotį. Tarp kitko, svetimame mieste dirba gyventojo savivaldybės pajamų mokesčiai patenka į biudžetą į miesto ar rajono, kuriame deklaruota asmens gyvenamoji vieta…

Kažkaip spontan, kauno, kauno, unaccompanied unaccompanied minors Sporto halę Ąžuolyne. O dabar tenka darbuotis dešimtmečius, sumanius įgyvendinti kur kas lengvesnę užduotį. „Mūsų atveju ir 20 metų – per trumpinui bei Vilniui laikui aptarti tiesioginio transporto sistemų problemą.

Kadangi ne taip paprasta miestų valdymas – viešojo transporto įmonių savininkėms – sutarti dėl gyventojų gerovės. Neabejoju, kad politikams bei savivaldybių tarnautojams tikrai nesunku sugalvoti galybę rimtų pasiteisinimų, kodėl nedaroma. Tik kažkodėl jiems būtų pravartu prisiminti ir seną posakį: „kas nori dirbti, ieško priemonių, kas nenori – priežasčių“.



Source link

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita