Įdomiausius tyrimus apie Kauną jau 27 metus visuomenei pateikia „Kauno istorijos metraštis“. Šio VDU mokslo leidinio redkolegijos pirmininkė prof. Aistė Lazauskienė atvirauja, kad rengiant naujausią – 23-iąjį – numerį susidurta su finansiniais iššūkiais, tačiau tiki, kad popierinis leidinys ir toliau gyvuos.
Nuo pat ištakų
Istorikė, VDU profesorė Aistė Lazauskienė pasakojo, kad buvo prie „Kauno istorijos metraščio“ ištakų. 1998 m. leidinį sumąstė istorikai prof. Egidijus Aleksandravičius ir Zigmantas Kiaupa, netrukus į veiklą jie įtraukė istorijos doktorantus, tarp kurių buvo ir A. Lazauskienė. Ji tapo leidinio sekretore, talkino renkant autorių rankraščius, organizuojant konferencijas. Parengusi du numerius ji išėjo motinystės atostogų. Vėliau prie leidinio kūrimo prisijungė istorikai Jonas Vaičenonis, Inga Puidokienė ir kiti.
Po pertraukos A. Lazauskienė sugrįžo, o nuo 2020 m. yra metraščio redkolegijos pirmininke. Metraščio redakcijoje darbuojasi istorikai, archeologai, urbanistai, architektūros ir meno istorikai, etnologai, kalbos istorikai bei kiti ekspertai.
Leidinys išleidžiamas kartą per metus, pavasarį vykstančios istorikų konferencijos pagrindu. Dažniausiai jame skelbiami universiteto mokslininkų straipsniai, bet publikuojami ir doktorantų, magistrantų ar vertingi bakalaurantų darbai.
„Daugelis mokslininko kelią pradėjo nuo pirmos publikacijos „Kauno istorijos metraštyje“. Tarp jų buvau ir aš“, – šypsodamasi pažymėjo A. Lazauskienė.
Puošia heraldikos objektai
Įdomu, kad metraščio maketas nuo pat sukūrimo nepakito, tačiau kaskart keičiasi heraldikos objektas ant viršelio. Čia atsiduria su miesto istorija susiję ženklai: miesto herbai, antspaudai. Idėjos autorius – pirmasis redkolegijos pirmininkas istorikas prof. Zigmantas Kiaupa, dėl ženklų atsakingai tardavęsis su heraldikos specialistu Edmundu Rimša. Paskutinį, 22-ąjį numerį, papuošė 1922-1931 m. naudotas Kauno miesto valdybos antspaudas, kuriame vaizduojamas ne tauras, kaip seniau, o Vytis.
Beje, nr. 21 (2023 m.) buvo skirtas VDU įkūrimo jubiliejui, tad ant viršelio atsirado universiteto logotipas.
„Įdomiausia šiame darbe azartas, kai vis stengiesi atrasti įdomų autorių ir prikviesti jį sukurti publikaciją. Už straipsnius honorarų nemokame, tai nekomercinis projektas, bet kiekvienas turi galimybę įdėti savo indėlį į Kauno istoriją, atskleisti kažką naujo, pasidalinti savo atradimais, tyrimais“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaunui pažinti
„Kauno istorijos metraščio“ misija – pasakoti apie Kauno istoriją įvairiais aspektais: pristatant istoriją, architektūrą, menus, literatūrą. Leidinys akademinis, bet skirtas ir plačiajai visuomenei, Kauno istorija besidomintiems žmonėms, gidams, mokytojams.
Leidinyje pateikiami istorikų straipsniai, seminarai, knygų recenzijos ir anotacijos. Apžvelgiama, kas naujo per metus įvyko Kauno istorijos ir kaunistikos srityse: aptariamos konferencijos, parodos, disertacijos apie Kauną.
Pašnekovė išskyrė kelias įdomesnes publikacijas. Vienoje jų pasakota apie LDK didikus Pacus, fundavusius Pažaislio vienuolyną. Įdomu, kad nr. 14 (2014 m.) buvo skirtas išskirtinai moterų istorijai, jų dalyvavimui visuomeninėse organizacijose. Bene įdomiausia istorikei buvo skaityti architektės Astos Naujokaitės-Hermanspahn studiją apie Juozo Daugirdo tarpukariu centre pastatytą modernizmo architektūros namą. Autorė pristatė, kas 1931-1944 m. kiekviename Vytauto pr. 14 (dabar Vytauto pr. 30 ir Bažnyčios g. 6) namo bute gyveno, kada atsikraustė, keliese gyveno, kur dirbo. „Matai paveikslą, kaip atrodė taprukariu Kauno centre pastatytas namas nuomai, juk tada visi statydavo namus nuomai, nes buvo didžiulė butų krizė, trūko būstų“, – pridūrė istorikė.
„Kauno istorijos metraštis“ turi ir internetinę versiją, tad matomas tekstų atsisiuntimų dažnis. „Netikėta, kad mano populiariausias straipsnis buvo ne apie rinkimus, savivaldybių veiklą, o apie Kauno turgus, prekybą juose. Kasdienybės istorijos skaitytojams įdomiausios“, – įsitikino pašnekovė.
Galbūt įkvėps parašyti „Kauno istoriją“
Viena iš leidinio misijų – aktyvinti mokslinių tyrimų sritį. „Galbūt tų tyrimų pagrindu atsiras Kauno istorijos monografija, nes dabar turime tik Zigmanto Kiaupos su Liudu Glemža parengtus „Kauno istorijos“ I ir II tomus. Buvo baigta XVIII amžiumi, o dabar laukiame XIX a. ir XX a. Kauno istorijos. Metraščiai tampa pagrindu vėliau rašomoms apibendrintoms miesto istorijoms“, – pažymėjo A. Lazauskienė.
Pastaruoju metu svarstoma leidinį atnaujinti: padaryti labiau interdisciplininį, kad tyrimus čia galėtų skelbti dar įvairesnių disciplinų mokslininkai, beje, ne tik Kauno, bet ir Kauno regiono. Planuojama skelbti ir daugiau užsienio mokslininkų darbų.
Kitąmet istorikų konferencija bus tarptautinė, joje dalyvaus Miesto istorikų grupė – lenkai, britai, švedai, italai. Metinius susitikimus jie rengia vis kitoje šalyje, o 2026-aisiais atvyks į Kauną, tad 24-asis tomas bus skirtas miesto istorijai, urbanistikai.
Naujausiam numeriui stinga lėšų
Šiuo metu baigiamas rengti naujausias – 23-iasis – numeris. Jį išleisti numatyta 2026 m. sausį. Leidinio pristatymai vyksta viešose erdvėse: Kauno rotušėje, universitete, Ąžuolyno bibliotekoje ir kt. Naujausiame numeryje bus paveldosaugininkų straipsnių apie dvarų kultūrą, palivarkų nuomininkus Zabielskius ir jų Pakaunės valdas; Linos Anušauskienės pasakojimas apie tarpukario Kauno madistę, ponių siuvėją Eleną Trejienę; leidinyje bus ir istoriko Domininko Burbos tyrimas apie Kauno pateikimą XVIII-XX a. pr. kelionių vadovuose; paveldosaugininko Armino Štuopio straipsnis apie ketaus kryžius senosiose Zapyškio kapinėse; taip pat bus pasakojimai apie Juozo Gruodžio konservatoriją ir vaistininką Adomą Mačių.
Leidinio rengėjai susiduria su finansavimo problemomis. Paskutinius tris numerius rėmė Lietuvos mokslo taryba, o naujausio – nebe. Tiesa, dalį lėšų skyrė universitetas.
„Šiuo metu stinga lėšų leidybos darbams, tad metraščio rengimo procesas šiek tiek pristojęs. Ieškome Kauno patriotų, kurie norėtų paremti metraštį. Šis leidinys neturi konkurentų Kaune, nėra kito miesto istorijai skirto leidinio. Nors susiduriame su finansiniais iššūkiais, tikiu, kad „Kauno istorijos metraštis“ sulauks ir 50-ojo numerio“, – sakė metraščio redkolegijos pirmininkė A. Lazauskienė.
Kadaise metraštis išeidavo 500 vnt. tiražu, metams bėgant jis sparčiai mažėjo ir šiuo metu tesiekia 150 vnt.
Norintieji prisidėti prie metraščio leidimo ar siekiantieji jį įsigyti turi kreiptis į VDU Istorijos katedrą arba parašyti šiuo el. paštu: (email protected)
