Savaitgalį Kauno šventė 616-ąjį gimtadienį. Du festivaliai – „Švęskime upę!“ ir Putvinskio gatvės diena – sugrąžino dėmesį į miesto tapatybę formuojančias vietas. Tūkstančių miestiečių ir svečių iš kitų miesto ir šalių čia rinkosi švęsti ir tyrinėti Kauno bei patirti naujų įspūdžių dviejose svarbiausiose miesto arterijose – didžiausiose Lietuvos upėje Nemune bei jo pakrantėje ir knygnešyje, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio gatvėje, kuri nuo pat savo įkūrimo XX a. buvo viena gyviausių vietų mieste.
Eismo kamščiai upėse
Kiekvienais metais vis kitą programą ir naujas-senas miesto lokacijas pristatantis festivalis „Švęskime upę!“ pasiūlė alternatyvią miesto gimtadienio šventės vietą – Nemuno upė ir jos pakrantės tapo šurmuliuojančiu centru, kur žmonės irklavo baidares, kanojas, irklentes, valtis ir plaustus, žygiavo centru, keliavo dviračiai ar autobusiukai. Renginyje kartu su šeimos su vaikais, senjorai, bendraminčiais ir net keturkojai draugai – įtraukimas kiekvienam buvo pasiūlyti maršrutai ir turinčios veiklos.
Buvo net apie 500 plaukiančiųjų. Kai kurie jų plaukė savo gamybos plaustais, originaliai adaptuotomis baidarėmis, o „Poezijos piratai“ organizavo poezijos pagrobimą pripučiamame plause. Dalis dalyviai, pradėję kelionę Kaune, toliau tęsė savo į kitus miestus prie Nemuno. Plaukime ne tik kauniečiai ir kiti Lietuvos miestų gyventojai, bet ir svečiai iš Italijos, Malaizijos, Ukrainos ir kitų šalių. „Džiaugiuosi, kad dieną galėjau švęsti upę, gamtą ir gyvenimą“, – džiaugėsi viena iš dalyvių. „Pasirodo kamščiai gali būti ir upėje“, – šypsodamasis pridūrė kitas dalyvis.
Festivalio metu taip pat buvo pristatytas gegužės 13-25 dienomis vykusio Upės ir žemės meno plenero rezultatai. Profesionalūs menininkai – Irina Troma, Greta Kardi-Kardišiūtė, Inga Raubaitė ir Žilvinas Višinskas – Panemunės ir Žemųjų Šančių paplūdimiuose bei Nemuno saloje sukūrė žemės meno darbus iš natūralių medžiagų, kurie integruojasi į vietos gamtovaizdį.
„Švęskimę upę! – tai kvietimas švęsti Kauną, rasti jo gražiąsias pakrantes – juk miestas įsikūręs dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje, tai ypatinga vieta,“ – dalinosi viena iš renginio sumanytojų ir veiklų koordinatorė Romena Puikytė. „Kalbėjome su žmonėmis po žygių, matėme atsiliepimų socialiniuose tinkluose – kiek daug jų grįžo švytinčiais veidais, kiek jų pajuto ne tik miestą, bet ir jo daugiasluoksniškumą. Labai džiaugiuosi, kad po šių metų renginio liks ne tik jausmas, bet ir meno kūriniai Nemuno upės pakrantėse – sienos piešinys ir žemės meno objektai. Kviečiu juos lankyti vasarą ir kitais metų laikais, stebint, kaip juos keičia gamtos ciklai“.
Viso renginio metu veikė ir šešios, pakrantės stotelėse teisę, kultūrinės salos. Jos kvietė į meninius, kūrybinius ir bendruomeninius užsiėmimus, siūlančius žmones patirti Nemuną per jausmus. Tinklavietėje Panemunėje žmonės dirba kūrybinėse ir pažintinėse veiklose, improvizaciniuose žaidimuose, tinklinio turnyre, kūrė vandens personažus sėkmingaiam plaukimui ir įsijungė į orientacinį reklamą, kviečiantį susirinkti upės patirtį ir neprarasti dar neatrastų, netikėtų vietų. Netikėtumų saloje po Panemunės tiltu vyko pasirodymai, pakibo poilsio hamakai ir įspūdingo dydžio kolektyvinės sūpynės. Karaliaus Mindaugo prospekto krantinėje menininkas Ramūnas Vaicekauskas piešė sienos piešinį, prie kurio kūrimo galėjo prisijungti ir renginio dalyviai. Menų saloje, Žemųjų Šančių paplūdimyje, buvo piešiama akvarele ir kava, tapoma ant akmenukų, vyko grafikos dirbtuvėlės ir atvirukų kūrimas iš žolynų, dalyvių giedojo ir šoko sutartines. Ri
Nuotraukų autorius: Gražvydas Jovaiša
Vienos gatvės festivalio istorija
Jau 8-tąjį kartą vyksta Putvinskio gatvės diena sujungė praeitį ir dabartį. XX a. šioje gatvėje steigėsi valstybių užsienio diplomatinės atstovybės, gyveno ir sukūrė to meto šviesuoliai, o šiandien čia vyksta vienos unikaliausių šalies renginių. Šių metų renginys kvietė dalyvius atrasti įvairių gatvės pusių net per 30 įvairių veiklų: ekskursijas, kūrybines dirbtuves, šokio ir muzikos pasirodymus.
„Lankomės Kauno gimtadienyje ir nepraleidome progos ir į gražiausią Kauno gatvę ateiti – juk UNESCO paveldas“, – dalijosi Jolanta ir Agata iš Šiaulių. „Nežinojome, kad toks festivalis yra, bet pamačius programą iš karto sumanėme dalyvauti dirbtuvėse – smagu, kai gali sukurti ir naujo išbandyti. Pirmą kartą gyvenime dariau vitražus ir visai neblogai gavosi“.
Gatvės festivalio metu taip pat buvo atidarytas naujasis Kauno menininkų namų amfiteatras, kuriame vyko koncertai. „Džiaugiuosi, kad Kaune yra nauja vieta. Na, kaip nauja, ir anksčiau buvo, bet joje niekas nevyko, o dabar vyks – labai trūko tokios erdvės, ypač vasarą“, – kalbėjo kaunietis Paulius. „Patiko, kad organizatoriai pakvietė įdomesnes grupes, o tai žmonėms irgi įdomu“.
Šių metų programa buvo suskirstyta į dvi dalis. Pirmojoje dalyje gatvės lankytojai galėjo rinktis iš daugybės veiklų: sužinoti apie Kauno tarpukario modernizmo architektūrą, rinktis iš interaktyvių edukacijų, kurti miniatiūrinius vitražus, lino raižinius ir drobinius maišelius, dalyvauti elektroakustiniame koncerte ant verslo centro BLC stogo, klausytis„Last 2 Brain Cells“ ir VOLT&VIBE koncertų ir lankyti dvaro menes primenantį butą. Antrojoje dalyje vyko naujojo Kauno menininkų namų amfiteatro atidarymas.
Renginys tinkamų veiklų visoms amžiaus grupėms, įtraukiant vaikus, suaugusiuosius ir senjorus. Lina su Andrėjumi dalinosi savo įspūdžiais: „Visur buvome: ir ant verslo centro BLC stogo, ir prie laiptų, ir Velnių muziejaus kieme. Labiausiai patiko įvairios dirbtuvės, kur dukra galėjo įsitraukti – smagu, kad vaikus gali atsivesti“.
Nuotraukų autorius: Martynas Plepys
Renginių organizatorius – Kauno menininkų namai. Rėmėjas – Kauno miesto savivaldybė.
About The Author
