LB: bankai pajėgūs atlaikyti nepalankų ekonominį scenarijų

Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti net ir nepalankų ekonominį scenarijų.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad rizikos nėra prognozė, o tik pažeidžiamų vietų įvardijimas.

„Rizikų nustatymas, įvardinimas nėra prognozė apie artėjančius sunkumus. Priešingai, mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į pažeidžiamas finansų sistemos vietas, kad visi susitelkę tikslingai dirbtume ties finansų sistemos atsparumo didinimu ir išvengtume šių rizikų pasireiškimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje centrinis bankas įvardijo keturias pagrindines rizikas: galimas ekonomikos sukrėtimas dėl mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų, būsto ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) nuosmukis, sumažėjęs pasitikėjimas finansų sektoriuje, padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose bei galimos kibernetinės atakos.

Nurodoma, kad jei ekonomika bei eksportas labai trauktųsi, mažėtų darbo vietų, o tai paveiktų ir finansinį stabilumą, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas. LB analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės.

„Tuo tarpu išaugusioms palūkanų normoms santykinai stipresnę įtaką turi arba mažiau atsparios yra apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo bei NT aptarnavimo sektoriuose veikiančios įmonės“, – sakė G. Šimkus.

Vis dėlto, pasak LB, didžioji dalis gyventojų yra atsparūs palūkanų augimui. LB skaičiavimais, palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 eurų, – tai sudarytų 3 proc. jų mėnesio pajamų, o likusiam trečdaliui – 5–7 proc.

LB analizė rodo, kad net nepalankaus scenarijaus atveju pažeidžiamoms įmonėms patyrus sunkumų, bankų nuostoliai būtų riboti.

Kita LB išskirta rizika – galimas būsto ir komercinio NT nuosmukis: pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka atvėso. LB vertinimu, rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir netgi yra naudingas rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio.

Dabartinis būsto kainų lėtėjimas vyksta sklandžiai, jį galima vertinti ir kaip grįžimą į labiau įprastas vėžias po spartaus augimo laikotarpio.

Vis dėlto, jei itin pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinka galėtų patirti sukrėtimą. Tačiau didesnio nuosmukio būsto rinkoje riziką mažina tai, kad per pandemiją  susiformavę disbalansai yra gerokai mažesni nei prieš 2009 metų finansų krizę, o galimą komercinio NT nuosmukį mažina šiuo metu vis dar didelis patalpų užimtumas ir mažas NT plėtotojų įsiskolinimas.

„Dabartinis būsto kainų lėtėjimas vyksta sklandžiai, jį galima vertinti ir kaip grįžimą į labiau įprastas vėžias po spartaus augimo laikotarpio“, – sakė G. Šimkus.

„Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainų pervertinimas, neseniai kalbėjome, kad jis siekia beveik dešimtadalį, šiuo metu skaičiuojama, jis sumažėjo iki 2 procentų. Nepaisant to, turime būti budrūs, nes reikšmingesnis ekonominės situacijos pablogėjimas gali lemti didesnį būsto rinkos nuosmukį ir atitinkamai poveikį bankų sektoriui“, – pridūrė LB vadovas.

LB taip pat išskiria pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo riziką. Teigiama, jog griežtėjanti pinigų politika ir korekcijos vertybinių popierių rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi.

Tačiau riziką mažina tai, kad Lietuvos bankai neturi tiesioginių sąsajų su žlugusiais užsienio bankais, jų sąsajos su patronuojančiais bankais yra sumažėjusios, o finansavimas grįstas vietiniais indėliais, kurių dauguma yra apdrausti. Be to, bankai turi dideles kapitalo ir likvidumo atsargas, jų pelningumas auga dėl augančių palūkanų normų.

Anot LB, kibernetinių atakų skaičius labai padidėjo Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui kibernetinių atakų tikimybė sistemoje tebėra padidėjusi.

Kalbėdamas apie bankų atsparumą, G. Šimkus pabrėžė, kad atlikus testavimą nepalankiomis sąlygomis, bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas ir atsparus galimiems sukrėtimams.

„Geras bankų sektoriaus pelningumas, makroprudenciniai, kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas rizikos bankų sektoriaus finansiniam stabilumui nekelia“, – sakė G. Šimkus.

LB šiemet įvardijo ir du iššūkius finansų sistemai: itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprėti, ypač pinigų plovimo rizikos srityje. Antra, bankų sektoriui ir toliau aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.