Valdas Pryšmantas, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) praėjusią savaitę netikėtai pakeitus bankų solidarumo mokesčio skaičiavimo išaiškinimą, bankai yra priversti keisti savo informacines sistemas, tačiau žada mokestį sumokėti laiku – iki rugpjūčio 31 dienos, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė.
Eivilė Čipkutė sako, jog dėl to sutarta Mokesčių inspekcijos ir asociacijos narių susitikime pirmadienį.
„Sutarėme, kad mokesčių inspekcija duos šiek tiek laiko perdaryti informacines sistemas. Suprantame, kad yra per mažai jau laiko keisti iki mokėjimo“, – po susitikimo BNS sakė E. Čipkutė.
Anot jos, bankai jau buvo parengę savo sistemas, tačiau dėl naujo išaiškinimo yra priversti jas keisti.
„Kredito įstaigos jau buvo pasirengusios ir savo informacines sistemas, ir finansinėse atskaitomybėse buvo atspindėję mokestį pagal ankstesnius išaiškinimus, ta informacija buvo pateikta biržos investuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tie pakeitimai iš esmės keičia dalykus, visa tai reikės vėl peržiūrėti, perdaryti – tik kelios dienos likusios yra“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė sako, jog bankams dėl naujo VMI išaiškinimo prireikus tikslinti deklaraciją, tam jie turės papildomą mėnesį ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.
„Sutarėme, kad įnašo mokėtojai deklaruos ir sumokės avansinį įnašą įstatymo nustatytu terminu, tačiau jei dėl patikslinto VMI išaiškinimo perskaičiavus avansinį įnašą reikės patikslinti deklaraciją, įnašo mokėtojai tai padaryti galės per vieną mėnesį, per kurį patikslinus deklaraciją jie nebus finansiškai baudžiami – bus atleisti nuo delspinigių. Toks sutarimas tenkino visas šalis“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Virvilienė.
Penktadienį LBA pranešė, kad nauja tvarka į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukia lizingo, faktoringo ar obligacijų, nors prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką.
„Pagal ankstesnius keturis išaiškinimus į kreditavimo sutarties apibrėžimą įdėjo lizingas, faktoringas, obligacijos, o ketvirtadienį ta pozicija pasikeitė ir dabar lizingas, faktoringas, obligacijos neįeina į kreditavimo sutarties apibrėžimą“, – sakė E. Čipkutė.
Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui.
E. Čipkutė dar liepą BNS sakė, kad daugiausia klausimų kyla dėl mokesčio taikymo naujoms paskoloms – neaišku, kas yra naujas kreditavimas – paskolos papildymas ar pratęsimas.
Pagal įstatymą solidarumo įnašas neskaičiuojamas nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims.
Naujas skaičiavimo išaiškinimas, pasak LBA vadovės, keičia mokesčio dydį: „Taip, keičia“.
Asociacijos nuomone, dabar solidarumo mokestis turėtų didėti, nes sumažėjo naujo kreditavimo išimčių, kurioms anksčiau buvo priskirtas lizingas, faktoringas ir obligacijos, tačiau tikslias sumas žinos tik VMI.
E. Čipkutės teigimu, kredito įstaigos pasirengusios mokestį sumokėti iki rugpjūčio pabaigos, tam būtinas deklaracijų formas VMI joms turėtų pateikti antradienį.
„Kredito įstaigos (…) žinoma, kad savo prievolę vykdys, tačiau yra galimybė patikslinti deklaracijas, nes šiuo metu kaip tik vykdomi tikslinimai pagal naujus išaiškinimus (..,) Tai dar nėra deklaracijos formos, kurią Mokesčių inspekcijai teikti, Mokesčių inspekcija tikisi, kad rytoj mokesčių mokėtojams pateiks tą formą“, – pirmadienį BNS teigė E. Čipkutė.
Pasak jos, situacija, kai iki prievolės vykdymo likus kelioms dienoms nežinoma mokesčio skaičiavimo tvarka, rodo, kad valstybės institucijos tam nebuvo pasirengusios.
„Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui, nes trunka laiko išaiškinti, ką rengėjai turėjo omeny ir kaip čia tą mokestį apskaičiuoti“, – BNS teigė ji.
Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
M. Skuodis susitiks su Ukrainos geležinkelių vadovu
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį susitiks su Ukrainos geležinkelių vadovu Jevhenu Liaščenko aptarti Baltijos transportavimo maršruto bei infrastruktūros plėtrą, taip pat „Free Rail“ iniciatyvą.
…Mėsainiai be pomidorų, sušiai be ryžių – ar tai gresia ir Lietuvai?
Indijai paskelbus apie ryžių ir pomidorų eksporto trukdžius, dalis restoranų užsienyje buvo priversti šių produktų atsisakyti. O Lietuvos ekonomistai įtaria, kad ilgainiui panašios problemos palies ir Lietuvą: dėl klimato šilimo…
ŽŪM: 10,66 mln. eurų ES parama – ūkiams, gaunantiems iki 40 centų už litrą pieno
Visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama bus ištmokėta pieno ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų – tai numato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pirmadienį pasira&scaron…
Darbdaviai ruošiasi sunkiam rudeniui: tragiškai trūksta darbuotojų – jaunimas nenori dirbti?
Pasibaigus vasaros atostogoms, į didmiesčių kavines, restoranus ir parduotuves grįžta minios lankytojų. Tik jų aptarnauti dažnai nėra kam. Jaunimas kimba į mokslus arba susivilioja darbu biuruose. O kai kurie darbdaviai mano, kad darbas aptarnavimo s…
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę augo 23 proc.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 23 proc. iki 142,58 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 93 proc. iki 153,39 euro.
…Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja tarp Baltijos valstybių
Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka pirmas Baltijos valstybėse ir ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
…Statybos per mėnesį brango 0,8 proc., per metus – 3,7 proc.
Statybų kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,8 proc., o per metus – liepą, palyginti su 2022 metų liepa – 3,7 proc., pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
…Mažmeninės prekybos įmonių metinė apyvarta liepą sumažėjo 1,4 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) liepą, išankstiniais duomenimis siekė 1,584 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,8 proc. mažiau nei birželį ir 1,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
…M. Gudas: mokesčių reforma gali atbaidyti investuotojus
Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.
…Ministerija – prieš istorinių sostinių papildomą finansavimą
Finansų ministerija nesutinka, kad kelios Lietuvos savivaldybės, kuriose yra istorinės sostinės, gautų specialias tikslines valstybės dotacijas kultūros paveldui, kultūrinio-pažintinio turizmo plėtrai.
…
Daugiau straipsnių