Lietuvoje dėl strategijos trūkumo ir nepakankamo finansavimo stringa personalizuoto gydymo diegimas, rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta galimybių studija. Personalizuota medicina yra įrodymais pagrįstas, ankstyva ir tikslia diagnostika besiremiantis gydymas, kuomet atsižvelgiama į individualų paciento ir jo ligos ypatumus.
„Vyriausybė savo programinėse nuostatuose numato, kad medicinos paslaugos, diagnostika, gydymas, prevencija, slauga, turėtų būti teikiamos taikant naujausias, individualizuotas priemones. STRATA atlikta galimybių studija leido objektyviai įvertinti Lietuvos pakeisti bei pateikti pagrįstas rekomendacijas personalizuotos medicinos pažangai mūsų šalyje“, – sako STRATA direktorė Agnė Vilkončiūtė.
Galimybių studija parodo, kad į konkretaus paciento ypatumus atsižvelgiančiam modeliui reikalingos ir papildomos investicijos. Šiuo metu tai – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių transformacija Lietuvoje nevyksta taip greitai kaip kitose valstybėse.
„Pagrindinė sąlyga tam, kad personalizuota medicina atliktų, yra adekvatus sveikatos priežiūros sistemos finansavimas. Kol kas vis dar yra didelis atotrūkis tarp, kiek lėšų sveikatos apsaugai skiria Lietuva ir Vakarų. Todėl ir strategijoje pirmiausia reikėtų įsivertinti, kiek pažangi diagnostika ir terapijos ateityje gali kainuoti Lietuvai, bei nusimatyti finansavimo planą“, – pabrėžia Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas.
Pasak jo, apsaugai Lietuvoje skiriant daugiau lėšų, pacientams būtų suteikta galimybė gauti moderniausią sveikatos.
Pagrindinis iššūkis – strategijos trūkumas
Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė teigia, kad individualiems pacientams poreikiams pritaikyto modelio stiprinimui Lietuvoje reikalinga nacionalinio lygmens strategija.
„Kitų šalių praktika rodo, kad nori pokyčio, visų pirma nacionaliniu lygmeniu reikia sutarti, kas ir ką turi daryti, ir dalintis atsakomybe. Šiuo metu Lietuvoje tokio sutarimo nėra, todėl būtina parengti valstybės strategiją ir jos įgyvendinimo bei finansavimo planą“, – sako prof. R. Ugenskienė.
Atlikta analizė atskleidė, kad tokius nacionalinio lygmens dokumentus turi ne tik didžiosios Vakarų valstybės, bet ir mūsų regione esanti Estija.
Yra nuo ko atsispirti
Ekspertės prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, galimybės stiprinti individualizuotas diagnostikos ir gydymo galimybes pacientams Lietuvoje yra geros.
„Pavyzdžiui, personalizuotos medicinos plėtrai itin svarbi genomikos infrastruktūra. Didžiosios šalies klinikose ji jau yra sukurta ir veikia“, – pastebi prof. S. Jarmalaitė.
Anot jos, Lietuva dar turėtų pasitempti ruošdama specialistus ir keldama jų kvalifikaciją. Atitinkamai, studijoje rekomenduojamai personalizuotos medicinos modulius į esamas sveikatos mokslų ir gyvybės mokslų studijų programas bei parengti kvalifikacijos kėlimo kursus.
Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija STRATA kartu su ekspertais iš Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Nacionalinio vėžio instituto, Ateities biomedicinos fondo ir EFIS centro Belgijoje.
Studijoje išanalizuotos personalizuotos medicinos diegimo patirtys aštuoniose Vakarų valstybėse, žiūrint jose galiojančią reguliacinę aplinką, specialistų ruošimo praktikas, inovacijų ekosistemą ir kitus svarbius aspektus.
Apžvelgta Lietuvos situacija, išskiriant stipriąsias ir silpnąsias puses bei numatant tris galimus personalizuotos medicinos raidos scenarijus. Taip pat atliktas personalizuotos medicinos diegimo ekonominio efektyvumo vertinimas.
Source link
