Lietuvos bankas ragina virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius (toliau – operatoriai), kurie neplanuoja siekti kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos, nelaukti pereinamojo laikotarpio pabaigos ir jau dabar imtis visų įmanomų veiksmų, skirtų sklandžiam veiklos užbaigimui užtikrinti.
Siekdamas apsaugoti investuotojų interesus ir užtikrinti kriptoturto rinkos skaidrumą bei vientisumą, Lietuvos bankas pateikė rekomendacijas į VĮ Registrų centro tvarkomus sąrašus įrašytiems operatoriams, kurie neketina teikti paslaugų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (toliau – MiCA reglamentas) nustatyta tvarka.
„Veiklos neplanuojantys tęsti kriptoturto paslaugų rinkos dalyviai turėtų nedelsti ir pradėti aktyvias komunikacijos kampanijas, kad visi jų klientai būtų tinkamai ir laiku informuoti apie veiklos nutraukimą. Klientams turi būti pateikta informacija apie veiklos užbaigimo terminą, išsamios lėšų ir kriptoturto pervedimo instrukcijos“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovė Dalia Juškevičienė.
Ji pabrėžia, kad klientai taip pat turi būti informuoti apie galimybę iškeisti jiems priklausantį kriptoturtą į lėšas, kurias operatoriai klientų nurodymu pervestų lėšų saugotojui.
Lietuvos bankas nurodo, kad operatoriai turi dėti maksimalias pastangas, kad informacija pasiektų klientus ir neapsiriboti vienkartine komunikacija. Informacija turėtų būti skelbiama šių rinkos dalyvių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, siunčiama žinomais klientų kontaktais.
Operatoriai turi imtis visų įmanomų veiksmų, kad jų klientams priklausantis turtas būtų grąžintas iki to laiko, kai jie neteks teisės teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų. Šie rinkos dalyviai turėtų nedelsdami perduoti saugoti klientų turtą jų nurodytiems kriptoturto ir (arba) piniginių lėšų saugotojams arba pervesti klientams priklausantį kriptoturtą į nurodytas saviprieglobes pinigines (angl. Savarankiškai priglobta piniginė).
Pereinamasis laikotarpis, per kurį kriptoturto paslaugų teikėjai privalo gauti licenciją, Lietuvoje baigsis 2025 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiek naujų klientų priėmimas, tiek kriptoturto saugojimas, tiek kitų kriptoturto paslaugų teikimas, neturint MiCA reglamente nustatyta tvarka išduotos licencijos, bus laikomas nelegalia finansine veikla.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta, kad už finansinių paslaugų teikimą neturint tam reikiamos licencijos baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Be to, Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad yra nelegaliai siūlomos ir (arba) teikiamos finansinės paslaugos, turi teisę užblokuoti nelegalių finansinių paslaugų teikėjo interneto svetainę.
Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo ir (arba) teikia finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. Be to, Lietuvos bankas, nustatęs faktų, rodančių galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
Šiuo metu dėl kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos išdavimo į Lietuvos banką kreipėsi apie 30 įmonių, 10 paraiškų yra vertinamos.
VĮ Registrų centrui daugiau kaip 370 įmonių yra deklaravusios, kad vykdo kriptoturto paslaugų veiklą, tačiau tik 120 jų realiai veikia – gauna pajamų, teikia finansines ataskaitas.
