Ministerija siūlo griežčiau riboti žemės įsigijimą

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, siūloma griežtinti tvarką.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Tokius pirminius siūlymus keisti Civilinį Kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą penktadienį susitikime su Aplinkos ministerijos bei žemdirbių atstovais pristatė viceministras Donatas Dudutis, pranešė ministerija.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pertekliniam ūkių stambėjimui ir išsaugoti šeimos ūkius, kad jie turėtų galimybę įsigyti žemės. Ji sako, kad ministerija palaikys Žemės ūkio ministerijos siūlomą kryptį.

„Politiką šioje srityje formuoja Žemės ūkio ministerija ir mes palaikysime kryptį, kurią ministerija nubrėš, nes jie už tai atsakingi, kokie tie ūkiai Lietuvoje turi būti, ir mes palaikysime tai, ką Žemės ūkio ministerija siūlys. (…) Pavasarį teiktas pasiūlymas dėl naikinimo 500 ha ribojimo, tai buvo kvietimas pradėti diskusiją“, – BNS sakė M. Juodvalkė.

Sutarėm, kad problema Lietuvoje yra didelė, ji užkerta ne tik galimybes vidutiniams ūkiams žemes įsigyti, bet kuria precedentus dėl nacionalinio saugumo (…)

Kovą viceministrė teigė, kad ribojimui neveikiant ministerija siūlo apskritai jo atsisakyti. Tačiau vėliau ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės išliks, tačiau stiprės kontrolė.

M. Juodvalkės teigimu, skirtingose Europos Sąjungos šalyse žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas reguliuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, kieno interesus – nuomininkų, savininkų, ūkininkų – labiau siekiama ginti.

„Analizė rodo, kad Lietuva viena iš tų šalių, kuri apima įvairias priemones, tiek ūkininkų, tiek nuomininkų apsaugai skirtas priemones, yra labai mišrus priemonių rinkinys“, – sakė viceministrė.

Anot jos, Valstybės saugumo departamento (VSD) ministerijos prašymu konkrečių grėsmių nacionalinio saugumo požiūriu, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. 

Susitikime sutarta, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos lauks ūkininkų organizacijų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo. Pasiūlymus žadama dar kartą aptarti gruodžio pradžioje.

Ūkininkų atstovas viliasi, kad ribojimai bus griežtesni

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigiamai vertina tai, kad ministerijos pripažįsta problemą ir sieks griežčiau kontroliuoti įsigijimus.

„Sutarėm, kad problema Lietuvoje yra didelė, ji užkerta ne tik galimybes vidutiniams ūkiams žemes įsigyti, bet kuria precedentus dėl nacionalinio saugumo, kai žemės koncentracija pagal dabartinius galiojančius įstatymus gali būti kelių juridinių asmenų rankose. Matome signalų iš atskirtų regionų, kur įmonės, įmonių grupės, atskiri investuotojai apeidami įsigijimo įstatymą tas žemes įsigyja“, – BNS sakė V. Buivydas.

„Džiaugiamės, kad pasiūlymai buvo pripažinti, kad tai yra problema. Matome ją ir vietoje to, kad seniau girdėdavom ir iš aplinkos ministro ne šimtaprocentinį norą keisti, ieškoti galimybių apriboti, o labiau gal liberalizuoti įsigijimą ir kad visiškai ribojimo nebūtų, tai dabar išgirdom bendrą siekį, kad reikia tą dalyką sutvarkyti“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Buivydo, jei  500 ha leidžiama įsigyti fiziniams asmenims, tai turi galioti ir juridiniams, ir su fiziniais asmenimis susijusiems, nepaisant to, kiek jie valdo akcijų.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nariai.