Pirmadienis, 26 vasario, 2024
PradžiaVerslasMinistrė pirmininkė: kitų metų valstybės biudžetas augs nuosaikiai

Ministrė pirmininkė: kitų metų valstybės biudžetas augs nuosaikiai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos augs nuosaikiai dėl ekonomikos neapibrėžtumo ir grįžtančių europinių fiskalinės drausmės taisyklių.

„Būsimus biudžetus turėsime planuoti nuosaikaus augimo, vis dar spartaus, bet lėtesnio darbo užmokesčio augimo ir smarkiai sulėtėjusios infliacijos sąlygomis“, – sekmadienį Seimo posėdyje sakė premjerė, pristatydama Vyriausybės siūlymus parlamento rudens sesijos darbų programai.

„Tai reiškia, kad ir biudžetų pajamos, ir bendros išlaidos augs nuosaikiai“, – pridūrė ji.

Žada, kad biudžetas netaps rinkimų kampanijos pinigine

Pasak ministrės pirmininkės, galutines ekonomikos projekcijas, kurių pagrindu bus prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos, Finansų ministerija pateiks pirmadienį.

Patį valstybės biudžeto projektą Vyriausybė registruos vėliau rudenį, jį turės priimti Seimas.

I. Šimonytė perspėjo, kad Lietuva nebegalės nekontroliuojamai skolintis, nes kitąmet reikės grįžti prie Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Šie numato, kad biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ne tik žmonėms nepatinka tai, ką jie mato mokėdami kintamas palūkanas už savo kreditus ir lizingus, o ir nei man, nei finansų ministrei nepatinka palūkanos, kurias tenka mokėti už valstybės skolą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji teigė, kad kitų metų biudžetas „nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė“.

Pasak premjerės, Vyriausybė iš skolintų lėšų rems Ukrainą, o vidinėms reikmėms išlaidos bus planuojamos „be jokio populizmo“.

I. Šimonytė sakė, kad maždaug 800 mln. papildomų eurų kitąmet prireiks pensijų ir socialinių išmokų indeksavimui.

Anot jos, Vyriausybė taip pat numatys papildomų lėšų partijų susitarimams švietimo ir gynybos įgyvendinti, įskaitant mokytojų algų vidurkio pakėlimą iki 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio nuo 2024-ųjų rugsėjo.

Kita dalis papildomų valdžios išlaidų bus numatytos toliau įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką.

„Situacija žmonėms išlieka palanki“

Ji tvirtino, kad Lietuvos ekonomikos padėtis nėra bloga.

„Nepaisant nuolat nuo pirmojo ketvirčio pabaigos mušamų būgnų apie dramatišką ekonomikos situaciją, verta paminėti, kad kai nedemonstruoji tokios neapykantos skaičiams, o juos ne tik pažįsti, bet ir bandai suprasti, tai galima pamatyti, kad, nepaisant iššūkių, situacija žmonėms išlieka palanki“, – teigė premjerė.

Pasak jos, vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimas vėl viršys prognozes, infliacija sparčiai lėtėja, o kritusios pasaulinės išteklių kainos leidžia tikėtis žymiai pigesnės šildymo sezono pradžios, nei pernai.

I. Šimonytės teigimu, antrąjį ketvirtį viešajame sektoriuje buvo fiksuotas realių pajamų augimas, netrukus tai bus stebima ir privačiame sektoriuje.

„Svarbu, kad per šį laikotarpį, skirtingai nei per finansų krizę, kai išorės paklausos sumažėjimą ir problemas vidaus rinkoje įmonės sprendė atleisdamos darbuotojus ir mažindamos darbo užmokestį, šiuo metu, net ir susidūrusios su sumažėjusia paklausa iš pagrindinių eksporto partnerių, įmonės šią situaciją vertina kaip laikiną ir prioritetą teikia darbuotojų išsaugojimui“, – kalbėjo premjerė.

„Bet kuriuo atveju, bet kas, kas nejaučia neapykantos ne tik skaičiams, bet ir grafikams, gali įvertinti, jog net ir sulėtėjusi Lietuvos pramonė išlieka gerokai aukščiau ilgametės augimo trajektorijos, kuri pokovidiniais metais tiesiog šovė staigiai į viršų dešimtimis procentų“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų lėtėjimas atsilieps Lietuvai, problemų turės Vokietijos pramonė, priversta atsisakyti rusiškų dujų.

Visgi šie pokyčiai Lietuvai svarbūs geopolitiškai, nes leidžia mažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo Rusijos, teigė premjerė.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments