Vieša paslaptis, jog aukščiausias pareigas einantys karininkai ir diplomatai dažniausiai būna vyriškos lyties, nors atlikti kokybiniai tyrimai rodo, jog moterų įtraukimas į taikos siekimo procesus leidžia užtikrinti tvaresnę taiką. Į šias problemas atkreipta Europos parlamente artėjančios moterų dienos proga organizuotame seminare.
Nuo pat 1975-ųjų metų, Jungtinės Tautos kovo 8-ąją mini Tarptautinę moterų solidarumo dieną – arba trumpiau Tarptautinę moters dieną. Nors kovo 8-osios dienos minėjimas Lietuvoje dažnai siejamas su sovietmečiu ir tradicija moterims šią dieną įteikti gėles, iš tiesų ši diena pirmą kartą paminėta kur kas anksčiau, nei egzistavo Sovietų sąjunga.
Šiemet Europos Parlamentas apie moterų teises diskutavo saugumo grėsmių kontekste – neseniai suėjus trečiosioms Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms ir toliau besitęsiant Izraelio kariniams veiksmams Gazos ruože, nusinešusiems daugiau kaip 50 tūkst. gyvybių – daugiau kaip 70 proc. aukų sudaro moterys ir vaikai.
Seminare „Moterų teisių užtikrinimas gynybos, saugumo ir taikos palaikymo srityse“ dalyvavusi Europos Parlamento narė, socialdemokratė ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Lina Gálvez pabrėžė, jog Europos Parlamentas kiekvienais metais pasirenka temą, kurios aptarimo viešoje erdvėje pasigendama.
L. Gálvez atkreipė dėmesį, jog Jungtinės Tautos (JT) ir NATO pabrėžia strateginę moterų dalyvavimo taikos procesuose ir gynyboje reikšmę, be to, Europoje gyvena apie 10 mln. daugiau moterų, nei vyrų.
Lyčių lygybės reikšmę akcentuoja ir Europos Parlamentas, praėjusiais metais priėmęs istorinį sprendimą – pirmąjį teisės aktą dėl kovos su smurtu prieš moteris. Pagal šį teisės aktą reikalaujama, kad visos ES šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, dalijimąsi intymiais vaizdais be asmens sutikimo.
Naujajame teisės akte taip pat numatytos smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės ir nustatyti šių nusikaltimų aukų apsaugos standartai.
Tačiau nepaisant šių aplinkybių, moterų dalyvavimas taikos procesuose yra ypač ribotas.
Anot L. Gálvez, didžiojoje dalyje nuo 1992 iki 2019 m. vykusių taikos procesų metu moterys juose nedalyvavo. Net 70 proc. taikos procesų apsiėjo be jokio moterų dalyvavimo.
„Moterys yra nepakankamai atstovaujamos aukštesnėse karinėse pareigose. Kariuomenės vis dar yra labai dominuojamos vyrų, hierarchiškos, kartais ir smurtinės kultūros. Ir kariuomenėse gali egzistuoti seksualinio priekabiavimo kultūra“, – kalbėjo L. Gálvez.
Pasak europarlamentarės, moters kūnas karo metu yra naudojamas kaip ginklas prieš ją pačią – moterys ne tik patiria seksualinį smurtą, tačiau nėštumo atvejais ne visuomet gali nėštumą nutraukti.
Šios bausmės, anot politikės, išlieka ilgam laikui, o gal ir visam gyvenimui.
Socialdemokratė teigia, jog didėjančių karinių grėsmių laikotarpis paprastai nėra pats palankiausias moterų lygiateisiškumo siekiams – vis didesnė valstybės biudžeto dalis skiriama gynybos išlaidoms, o tai reiškia, jog nukenčia finansavimas socialinėms paslaugoms.
Ji taip pat pridūrė, jog karo metu sugrįžta archajiško vyriškumo naratyvai.
„(karo metu, aut. pastaba) Atsiranda stipruolių vyrų, turinčių archajinio, ar sakyčiau, ir net toksiško vyriškumo bruožų“, – pastebi L. Gálvez.
Pokyčiai neaplenkė ir Ukrainos
Tris metus prieš okupantus kariaujanti Ukraina šiuo metu išgyvena sudėtingas sąlygas, mat ilgą laiką patikima sąjungininke laikyta JAV ne tik sustabdė karinės paramos teikimą, bet ir nusprendė nebeteikti žvalgybinės informacijos nuo agresoriaus besiginančiai valstybei.
Panašu, jog praėjusiais metais antrą kartą išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija yra kuo greičiau susodinti agresorę Rusiją ir besiginančią Ukrainą prie derybų stalo, net jei tokia „taika“ nebūtų tvari.
Visgi Ukrainos parlamento (Ukrainos Aukščiausiosios Rados) narė Maria Ionova tvirtina, jog ukrainiečiai lengvai nepasiduos ir šalyje dar dega vilties liepsna. Kalbėdama apie lyčių lygybę Ukrainoje ji pabrėžia, jog lūžio tašku tapo 2013 m. lapkritį prasidėję Euromaidano protestai – tuomet moterų vaidmuo politiniame ir kariniame šalies gyvenime pasikeitė iš esmės.
Anot M. Ionovos, moterys užėmė esminį vaidmenį organizuojant šiuos protestus. Kaip pastebi politikė, 2014 m. tik 11 proc. parlamentarų Ukrainos Radoje buvo moteriškos lyties, o šiandien šis skaičius paaugo beveik dvigubai – iki 21 proc.
Seminaro dalyvė teigė, jog per paskutinį dešimtmetį pasikeitė ir įstatymų bazė – pavyzdžiui, Ukraina priėmė konvenciją dėl smurto prieš moteris, viešoje erdvėje pramintą „Stambulo“ konvencijos vardu.
Vis dėlto, M. Ionova seminaro metu pasidalino ir šokiruojančia istorija, iliustruojančia, kaip sunku padėti nuo karo nusikaltimų nukentėjusioms moterims.
„Viena mergina buvo išprievartauta kareivių Bučoje, jai buvo vos 13 metų. Dėl sąlygų namie, jai buvo labai sunku pasidaryti abortą. Galiausiai jos tėvai nusprendė palikti vaiką, kai ji pagimdė“, – liudijo M. Ionova.
Pasak politikės, Ukraina ir dabar susiduria su gausybe naujų iššūkių. Tarp jų – iš Rusijos stovyklų išlaisvintų moterų priėmimas, taip pat sudėtingas karo pabėgėlių susigrąžinimas į tėvynę.
„Mes negirdime, ką turėtų pakeisti ar kitaip daryti Rusija, bet labai daug kalbama apie tai, ką dar turi padaryti Ukraina.
Mes nenorime nieko pulti, bet norime turėti galimybę apsiginti patys. Dėl to kaip politikė prašau priešraketinių gynybos sistemų“, – savo poziciją paaiškino Ukrainos politikė.
Susiduria su pasipriešinimu
Seminare dalyvavusi Oana Longescu buvo pirmoji moteris, atstovavusi NATO. Šiuo metu ji darbą gynybos srityje tęsia Britų Karališkame jungtinių paslaugų institute (RUSI).
Nors NATO dar prieš 55 metus priėmė rezoliuciją pripažįstančią moterų svarbą taikos palaikymo procesuose, O. Longescu pasakoja, jog dirbant NATO, ji neretai buvo vienintelė moteris kambaryje.
Savo kalboje O. Longescu akcentavo, jog šiuo metu susiduriama su pasipriešinimu lygiateisiškumui – tiek JAV, tiek Vakarų Europoje rinkimų metu ypač sėkmingai pasirodo kraštutinės dešinės politinės partijos, oponuojančias vadinamajai „woke“ ir „įtraukumo“ kultūrai.
Buvusi NATO atstovė teigia, jog apie įtraukumą vertėtų kalbėti ir kaip apie galingą ginklą.
„Svarbu nepamiršti, jog tai nėra tiesiog malonus dalykas, kurį galime turėti, bet taip pat yra protingas žingsnis, užtikrinantis efektyvumą.
Moterų įtraukimas į taikos sutarimus gali padidinti taikos išlaikymo tikimybę daugiau kaip 35 proc. Tai turime, kai moterys pakviečiamos prie derybų stalo“, – pabrėžė O. Longescu.
Visgi reaguojant į geopolitinę situaciją, O. Longescu taip pat siūlo didinti ne tik minkštosios, bet ir kietosios galios pajėgumus.
„Gyvename laikais, kai tiek mūsų sąjungininkai, tiek mūsų priešai gerbia jėgą. Minkštoji galia yra svarbu, bet mes turime tapti stipresniais. Ypač kai šiuo metu tarp pasaulio autoritarinių valstybių formuojasi aljansas, jos suartėja“, – pataria buvusi NATO atstovė.
„Europa be JAV pagalbos ateinančius 10 metų pati apsiginti negalės“, – pridūrė O. Longescu.
Moterų saugumui kylančias problemas akcentavo ir Europos parlamento narys iš Lietuvos, Petras Auštrevičius.
„Afganistaną valdantis Talibanas panaikino moterų dalyvavimą viešajame gyvenime. Atrodo, kad persekiojimui nėra galo.
Remiantis JT ataskaitomis, 2023 metais prievartavimų padaugėjo 50 procentų. Jį naudoja ne tik teroristinės milicijos, bet ir reguliariosios armijos daliniai, pavyzdžiui, Rusijoje. Agresyvus Rusijos karas tūkstančius ukrainiečių moterų išsiuntė į kitas šalis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Visgi anot P. Auštrevičiaus, nors besikeičianti pasaulio tvarka ir kelia nerimą, tačiau esama ir naujų galimybių. Vis didesnį vaidmenį karo lauke užima dronai, o moterys juos valdyti gali net ir geriau, nei vyrai.
Moterų dalyvavimas taikos derybose stiprina pasitikėjimą
Jungtinių Tautų Taikos ir saugumo ryšių biuro atstovas Rory Keane pabrėžė, jog šiuo metu ir JT kuruojamuose taikos derybose moterys dažniausiai nedalyvauja.
„JT kartu vadovavo 5 procesams, mes padėjome dar 3. Tik 17 proc. atvejų moterys dalyvavo taikos procesuose. Tai pasaulinė problema ir JT turi daugiau stengtis lyčių lygybės srityje“, – teigė R. Keane.
Šių derybinių procesų detalės visuomenei nėra atskleidžiamos, tačiau anot R. Keane, moterys juose užima gana skirtingus vaidmenis – tai priklauso ir nuo kultūrinių skirtumų ir kitų aplinkybių.
„Didesnis moterų įsitraukimas taikos misijose Pietų Sudane padėjo didinti vietos gyventojų pasitikėjimą. Esame atlikę kokybinę analizę, kuri tai parodė“, – pastebėjo JT atstovas.
Dėmesys Izraeliui ir Palestinai
Europos Parlamente organizuotame seminare dėmesio sulaukė ne tik karas Ukrainoje, tačiau ir humanitarinė krizė Gazos ruože.
„Taika nėra tik paliaubos, ją turi priimti visuomenė iš apačios į viršų.
Mes norime siekti taikos, o ne neapykantos.
Manau, kad tai mūsų principas po dviejų pasaulinių karų“, – nuotaikas Europos Parlamente reziumavo europarlamentarė Hildegard Bentele.
Savo įžvalgomis Europos Parlamente pasidalino ir dvi moterys, kurios taip pat yra Europos Parlamento Sacharovo premijos finalistės.
Šią premiją Europos Parlamentas kasmet skiria išskirtinėms asmenybėms ir organizacijoms, kovojančioms prieš priespaudą, neteisybę ir nepakantumą
Palestinietė Reem Al Hajajra yra organizacijos „Women of the Sun“ (liet. k. Saulės moterys, aut. pastaba) įkūrėja – ši organizacija rūpinasi humanitarinės pagalbos teikimu Gazos ruože.
Reaguodama Izraelio ir „Hamas“ karą, organizacija stengėsi išsiųsti maistą, menstruacinius produktus ir atsargas maždaug 50 šeimų Gazos Ruože. Organizacija taip pat rinko atsargas Vakarų Kranto šeimoms, kurios patyrė ekonomines karo pasekmes.
„Mums taikomos sankcijos, Gazos ruožo žmones vis dar apšaudomi. Daugelis žmonių buvo perkelti iš savo namų ir stovyklų.
Mes, Palestinos moterys, vis dar kenčiame nuo vyrų ir vaikų netekčių. Mes neturime tinkamų ir orių sąlygų gyvenimui“, – liudijo R. Hajajra.
Kalbėdama Europos Parlamente R. Hajajra akcentavo, jog Palestinos ir Izraelio moterys dar iki spalio 8 d. „Hamas“ teroro atakos ir vėliau pradėtų brutalių Izraelio kariuomenės veiksmų prieš palestiniečius skleidė žinią, jog būtina ieškoti kompromiso, tačiau ši žinutė nebuvo išgirsta.
„Mes dažnai perspėjome, bet mūsų įspėjimų niekam neprireikė. Karas mums buvo primestas be jokio pasitarimo. Mes, Palestinos ir Izraelio moterys, turėjome dirbti kartu, bendradarbiauti, kad prie derybų stalo būtų pateiktas dviejų valstybių sprendimas.
Yra daug elementų, kurie grasina sukelti kitą karą. Mes norime taikos ir geresnės ateities savo vaikams ir ateičiai“, – pabrėžė palestinietė.
Kita Europos Parlamento Sacharovo premijos finalistė – izraelietė dr. Yael Admi, kartu su kitomis taikomis siekiančiomis Izraelio moterimis įkūrusi organizaciją „Women Wage Peace“ (liet. k. „Moterys kariauja už taiką“). Ši 2014 m. įkurta organizacija siekia atrasti taikų sprendimą Izraelio ir Palestinos konfliktui.
„Mes esame toje pačioje pusėje. Mes nenorime atnešti mirties į šį pasaulį, bet norime, kad vaikai būtų ramūs.
Likus 3 dienoms iki spalio 8 d., 1500 mūsų kartu (Palestinos ir Izraelio moterų, aut. pastaba) buvome susitikę ir manėme, kad gyvename šalia tiksinčios bombos. Sakėme savo vadovams – jei nerasite sprendimo, šis konfliktas sprogs tiesiai Jums prieš veidą“, – teigė dr. Yael Admi.
Source link
