Kovo pradžioje Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registre bedarbiais buvo registruota 9,8 proc. darbingo amžiaus kauniečių, po mėnesio jų sumažėjo iki 9,4 procento.
Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Kauno miesto savivaldybėje, pavasario pradžioje išaugo darbuotojų paklausa. Kovą Kauno darbdaviai UT registravo 2 040 laisvų darbo vietų. Tačiau tuo pat metu bedarbių registrą papildė 2 343 darbo ieškantys kauniečiai. Užimtumo tarnybos Kauno padalinių sąraše balandžio 1-ąją iš viso buvo 17 571 bedarbis.
Kauno apskrityje didžiausia (11,5 proc.) bedarbystė kovą fiksuota Raseinių rajono savivaldybėje, antroje vietoje pagal nedarbą (10,4 proc.) yra Jonavos rajonas, trečioje -Kauno miestas (9,4 proc.).
Apskrities savivaldybių bendras nedarbo rodiklis balandžio 1-ąją buvo 9 proc. (skaičiuojant nuo jose gyvenančių darbingo amžiaus gyventojų kiekio). Lietuvoje fiksuotas nedarbas (balandžio 1-ąją) – 8,5 proc.(per kovą sumažėjo 0,5 proc.)
Mažiausia bedarbyste garsėjančių Kauno apskrities savivaldybių trejetuke tradiciškai pirmauja Birštonas, Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo mėnesį nedarbo rodiklį susimažinęs 0,7 proc. (iki 5,6 proc.). Šis kurortas mažu nedarbo rodikliu lenkia antroje vietoje likusį kaimyninį Prienų rajoną (6,9) bei trečioje – Kauno rajoną (7,8 proc.).
Užimtumas šalyje didėjo, – kovą dirbti pradėjo 21,1 tūkst. UT klientų, – daugiausiai per pastarąjį pusmetį. Įsidarbinusių skaičius augo visose savivaldybėse ir visuose veiklos sektoriuose, išskyrus meninės bei rekreacinės veiklos. Pažymėtina, kad aktyviau įsidarbino vyrai. Balandžio 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 8,5 tūkst. arba 0,58 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, žmonių sveikatos priežiūros, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose.
Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, balandžio 1 d. mažiausias nedarbas buvo Neringos (3,7 proc.), Birštono (5,6 proc.), Šiaulių miesto ir Šilalės rajono (po 6,6 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Anykščių r. (12,1 proc.), Ignalinos r. (11,9 proc.), Kalvarijos (11,7 proc.) bei Raseinių rajone (11,5 proc.). Balandžio pradžioje šalyje registruota 155,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas.
Vilniaus apskrityje nedarbo rodiklis, prasidedant antrajam pavasario mėnesiui, siekė 8,2 proc. Lygiai toks pats nedarbo lygmuo fiksuotas Lietuvos sostinėje Vilniuje. Balandžio 1-ąją UT sąrašuose buvo 31 800 vilniečių. Vilniaus rajone bedarbiais registruota 8,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausio nedarbo teritorija šio mėnesio pradžioje iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių buvo Šalčininkų rajonas (9,6 proc.), nors jame per kovą bedarbių skaičius sumažėjo 0,8 procento.
