Sekmadienis, 14 balandžio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSPakoregavus specialųjį Veršvos kraštovaizdžio draustinio planą, keisis ir teritorijos ribos

Pakoregavus specialųjį Veršvos kraštovaizdžio draustinio planą, keisis ir teritorijos ribos

Kauniečių išrinktieji artimiausiame miesto tarybos posėdyje turėtų patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Veršvos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano, parengto daugiau nei prieš 10 metų (tarybos sprendimu patvirtinto 2011-ųjų liepos 14 -ąją) korektūrą.

Anot sprendimo projektą parengusio savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus valstybės tarnautojų, plano pakeitimų reikia, „kad neliktų prieštaravimų dėl teisės aktų taikymo, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus“.

Tikslai priklauso nuo tikslų?

Dabar koreguojami minėto draustinio specialiajame plane nustatyti tvarkymo režimo ir veiklos reglamentai. Nes nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, – viešai prieinamuose dokumentuose skelbiamas toks paaiškinimas.

Iki „Vieningo Kauno“ laikmečio buvusioms valdžioms draustinis nelabai rūpėjo, nes ir savivaldybės biudžetas nebūdavo toks turtingas, kaip dabar, todėl „viską aprėpti“ miestui neužtekdavo viešųjų finansų. Bet keičiasi valdžios, keičiasi požiūriai, užmojai ir siekiai, o taip pat – galimybės įgyvendinti idėjas, kurių realizacija kaip tik susijusi su vaizdingiausiais Kauno kampeliais. Daug kur mažėja visokios buferinės zonos, daugėja statybų mieste. Tad dabar ir šio kraštovaizdžio draustinio teritorija koreguojama, „vadovaujantis sprendiniais, nustatytais Kauno miesto teritorijos Bendrajame plane“. Pastarasis, priminsime, savivaldybės administracijos siūlymu irgi ne vieną kartą su Kauno politikų pritarimu buvo tikslinamas, „priklausomai nuo tikslo“…

Naujas pataisas parengusių planuotojų teigimu, kadangi Veršvos kraštovaizdžio draustinio savitumas – reginiai, tai „tikslinami buferinių apsaugos zonos reglamentai, priklausomai nuo tokios zonos dalies ir tikslo, užtikrinant paties draustinio ir Linkuvos dvaro sodybos vizualinį lauką, kaip neatsiejamą kultūrinio kraštovaizdžio dalį, apsaugant saugomos teritorijos regimąją aplinką, užtikrinant bendrąją ekologinę pusiausvyrą, reguliuojant statybas“.

Tam tikri veiksmai Veršvos draustinio teritorijoje, šalia gamtinių objektų turinčioje ir išskirtinį kultūros paveldą – Linkuvos dvarą, jau vyksta. Neabejotina, kad draustinio specialaus plano korektūros padės viską atlikti taip, kaip priklauso pagal teisės aktus. Suprantama, kad galima laukti ir nepasitenkinimo dėl kai kurių sprendinių ar kažkieno „laimėtos“ galimybės įsikurti draustinyje.

„Planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Papildomi dokumentai pateikti ir registruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos“, – pernai spalio gale konstatuota po savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atlikto patikrinimo.

Nelabai seniai į praeitį nutolusi pradžia

Savivaldybės politikai didesnį dėmesį į Veršvų parką atkreipė 1995-ųjų vasario 23-ąją. Tądien Kauno miesto tarybos sprendimu, šis parkas paskelbtas vietinės reikšmės kraštovaizdžio draustiniu. Kaip skelbta, draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Veršvos upelio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Pasak „Kauno plano“ specialistų, tai – unikali teritorija, kuriai nėra alternatyvos. Ji saugoma, naudojama, tvarkoma planais, parengtais pagal galiojančius įstatymus, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisykles, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtintus įsakymus, nuostatas, kitus teisės aktus.

Pažymėtina, jog buvo nustatytos svarbiausios gairės šios teritorijos perspektyvinei kraštotvarkos programai. Joje minimi: kraštovaizdžio gamtinės struktūros bei vertingų gamtos ir kultūros objektų išsaugojimas, statybų invazijos sustabdymas, tvarkymo programos diferencijavimas pagal atskiras teritorines zonas. 2007 m. balandžio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės Veršvos kraštovaizdžio draustinio specialiojo planavimo organizavimo”. Miesto taryba specialųjį planą patvirtino 2011-ųjų liepą. O prieš keletą metų miesto savivaldybės direktoriaus užsakymu, projektuotojai ėmė rengti šio plano korekcijas.

Kryptis nustatys individualiais reglamentais

Linkuvos dvaro sodybos (kultūros paveldo objekto), kaip teigiama savivaldybės politikams pateiktame Aiškinamajame rašte, konkretūs paveldosaugos reikalavimai, atgaivinimo, atkūrimo priemonės, rekomenduojamos paveldosaugos ir kitos veiklos vystymo planuojamoje vietovėje kryptys bus nustatytos individualiais reglamentais ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais.

Linkuvos dvaras / M. Patašiaus nuotr.

„Numatoma teritorija parkavimo vietoms įrengti. Žemupyje (nuo Vyžuonos gatvės), kur prasideda takas, numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelė. Numatomas reglamentavimas teritorijoms, kuriose būtų galima įrengti rekreacines zonas (apžvalgines trasas, regyklas , apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus), ir sudaryti sąlygas pažintiniam poilsiui, propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą ir želdynus“, – teigiama Aiškinamajame rašte.

(Prisipažinsiu, jame aptiktas iki šiol negirdėtas žodis regykla suintrigavo atsiversti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, tačiau ten jo neaptikau, – B. M.). Tik šį kartą gal ne kalbos praturtinimas naujadarais yra reikšmingiausias, bet patikslinimas: „dabartiniu metu planuojama teritorija rekreacijai nėra paruošta, nors tam turi palankias galimybes“. Deja, ne planuotojai, o pati savivaldybė turėtų visuomenei pranešti, kada lemta toms palankioms galimybėms tapti realiais darbais, kurių nemažai jau ne vieną dešimtmetį laukia.

Tarybai priėmus sprendimą dėl Veršvų kraštovaizdžio draustinio specialaus plano koregavimo, savivaldybės administracijos specialistų įsitikinimu, „bus panaikinti teisiniai prieštaravimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus Draustinio teritorijoje. Atsiras galimybė įrengti infrastruktūrą, skirtą lankyti naujai įrengtus objektus. Bus sudaryta galimybė mažinti socialinę atskirtį žmonėms su specialiais poreikiais“.

Kadangi daugiau nei pusę teritorijos užima valstybiniai miškai, planuotojai priminė, kad svarbu atnaujinti miškų registro duomenis. Taip pat – patikslinti dviračių takus pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus bei kitus projektus. Pakoreguotame plane patikslinta kraštovaizdžio tvarkymo zonos, numatytas tvarkomasis zonavimas. Planuojant, „ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunalinių – inžinerinių sklypų (NTn) kraštovaizdžio tvarkymo zona išskirta Šilainių plentui, kertančiam draustinį. Patikslinti kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotai ir tvarkymo reglamentai“.

Veršvos kraštovaizdžio draustinis yra Šilainių seniūnijoje…

…Kauno apskrityje, vakarinėje Kauno miesto dalyje, Šilainių seniūnijoje. Jo plotas – 108,85 ha. Kokio dydžio buvo pradinis (1995-aisiais) draustinis, neprimenama. Jo plano korekcijų rengėjų pastebėjimu, kraštovaizdžio tvarkymo zonos draustinyje užima labai nevienodą plotą. Didžiąją dalį sudaro miškų ūkio paskirties žemė, mažesnes – apsauginės agrarinės teritorijos išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo dalis, gyvenamosios bei visuomeninės paskirties žemės bei kitokios paskirties dalys. Bene svarbiausios kauniečiams – kultūros ir gamtos paveldo objektų teritorijos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Veršvos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje yra didelė gausa paukščių rūšių, kurių daug visais metų laikais. Tai lemia gana didelė biotopų įvairovė. Nors gamtinė aplinka ir stipriai pakeista, kai kurios paukščių rūšys vis tik randa tinkamų perėjimo, mitybos ir poilsio vietų. Draustinio teritorijoje yra viena gausiausių lakštingalų populiacija prie Kauno.“ (citata iš leidinio „Veršvos kraštovaizdžio draustinio gamtinės įvairovės detalūs tyrimai ir rekomendacijos kaip ją išsaugoti“, 2004).

Labai svarbus šio draustinio teritorijoje esantis kompleksinis kultūros paveldo objektas – „Linkuvos dvaro sodybos fragmentai“ – registruotas Kultūros vertybių registre. Kompleksą sudarantys objektai (rūmai, klojimo liekanos, parko fragmentai, Šv. Jono Krikštytojo koplyčios, Kristaus Karaliaus skulptūrinės kompozicijos, skulptūrinė grupė „Poilsis“, pirmas ir antras fontanai) registruoti savarankiškai.

Linkuvos dvaras

Numatoma keisti draustinio teritorijos ribas, bet – minimaliai

Kam bus panaudotos (o gal jau naudojamos?) „atgnybiamos“ draustinio dalys – tikriausiai ne taip svarbu visiems žinoti, todėl tai nedetalizuojama.

2025-aisiais sukaks 30 metų, kai savivaldybės politikų valia buvo įsteigtas Veršvos kraštovaizdžio draustinis.Jame iki šiol atlikta įvairių tyrimų, surašyta nemažai jam skirtų oficialių dokumentų. Šių metų kovą bus patvirtinta ir specialiojo plano korekcija. Tačiau žvelgiant į pastaraisiais metais sparčiai keičiamą kitą kraštovaizdį (Nemuno salos Kauno centre), belieka atsidusti, kad pertvarka iki miesto pakraštyje esančiojo dar negreit ateis.

Apie ryžtingus tvarkymo darbus Veršvos draustinyje garsiai nekalbama. Nors efektyvesnius tvarkytojų veiksmus jau seniai norėtų matyti šio draustinio kaimynystėje ar toliau nuo jo gyvenantys kauniečiai. Neabejotina, jog jie mielai lankytų tą miesto „kampelį“, kur pagal 2004-ųjų gamtininkų tyrimą, Kaunas turi gausiausią lakštingalų „buveinę“. Bet kitą vertus, gal per porą nuo tų laikų prabėgusių dešimtmečių lakštingalų ten nebeliko..?

Politikams priėmus dar vieną su Veršvos draustiniu susijusį sprendimą, šiai savivaldybės saugomai vertingai teritorijai jau prognozuojamas teigiamas, ilgalaikis poveikis.

„Įgyvendinus tvarkymo plano sprendinius, tikimasi, kad Veršvos kraštovaizdžio draustinyje bus pasiekti šie tikslai: nustatyti teritorijos tvarkymo principai bei kraštovaizdžio tvarkymo zonos, numatyti teritorijos tvarkymo reglamentai, nustatytos tvarkymo priemonės vertybių išsaugojimui, numatyta reikiama infrastruktūra pažintiniam poilsiui organizuoti.(…) Teigiamą poveikį patirs aplinkosaugos, pažintinio turizmo, miškininkystės, paveldo objektų tvarkymo veiklos sritys“, – paaiškina plano korekcijų rengėjai.

Ir lyg tarp kitko, užsimena, kad „numatoma minimaliai keisti draustinio ribas“. Bet numatomi sprendiniai neturės tiesioginio poveikio, nes jiems įgyvendinti reikės parengti techninius ar kitus specialius projektus.

Aptarta ir socialinė nauda, – gyventojai galės daugiau laiko praleisti draustinyje, kur bus įrengti nauji takai bei kita rekreacinė infrastruktūra. Tikima, kad sutvarkyta takų sistema leis vykdyti švietėjišką darbą supažindinant su draustiniu bei tinkamai eksponuoti gamtos ir kultūros vertybes.

Sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos oro, paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio kokybei, pagerins kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, bus išsaugota, geriau įsisavinama ir tvarkoma gamtinė rekreacinė aplinka, pagerės kraštovaizdžio estetinė kokybė.

Pažymėtina, kad draustinio įsteigimas jau nustatė draustinio naudojimo ir apsaugos režimą. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas tik patikslina nustatytus apribojimus, konkretizuoja ūkinės veiklos galimybes, todėl poveikis ekonominei aplinkai išlieka nepakitęs. Išlaidos, susijusios su projektuojamų takų priežiūra bei įrengimu, gali padidėti. Taip pat padidės išlaidos rengiant planus, projektus ar programas, reikalingas numatytų priemonių įgyvendinimui. Reikšminga tai, kad sprendiniuose numačius reikalavimus pastatų statybai ir rekonstrukcijai, gali kilti savininkų nepasitenkinimas.

Pagrindiniai konfliktai ir problemos

„Kauno plano“ specialistų teigimu, tai susiję su naudojimo ir apsaugos nesuderinamumu bei lėšų trūkumu, organizuojant Veršvos kraštovaizdžio draustinio tvarkymą. Specialaus plano rengėjų yra minimi: gamtinių vertybių išsaugojimas ir naudojimas, kultūros paveldo vertybių išsaugojimas ir pritaikymas lankymui, statybų plėtra, susijusi su žemės privatizavimu, įvairiapusės taršos poveikis aplinkai, vietinių gyventojų nesuinteresuotumas apsauga, švietimo ir informacijos stoka. O taip pat pripažįsta, kad svarbios ir kitos problemos, kylančios sprendžiant konfliktus, kurie galimi „dėl norminių teisės aktų, nuostatų netobulumo, teritorijų planavimo sistemos trūkumų, reglamentų nustatymo be ekonominio ir teisinio pagrindimo“.

Tačiau daugiausia galimų pažeidimų – susiję su draustinio apsaugos ir naudojimo režimo nesilaikymu, teršimu, šiukšlinimu buitinėmis atliekomis, dažnų upelio pakrantės apsaugos ir naudojimo reglamento pažeidimų.

„Veršvos kraštovaizdžio draustinio pagrindiniai teritoriniai konkurenciniai konfliktai susidarė arba gali kilti tarp šių funkcijų: gamtosaugos ir užstatymo plėtros – šis tarpfunkcinis konfliktas kelia realią grėsmę upelio šlaitams (vakarinėje, šiaurinėje bei pietrytinėje draustinio dalyje), gamtosaugos ir infrastruktūros plėtros, – labiausiai pastebimas pietinėje draustinio dalyje, kur teritoriją kerta aukštos įtampos elektros linijos, kultūros paveldo apsaugos ir užstatymo plėtros (tai – konfliktas, kylantis dėl neišvengiamos prieštaros tarp naujų gyvenimo reikalavimų ir konservacinės paveldo apsaugos poreikio. Dėl netinkamos ūkinės veiklos dauguma šlaitų yra ardomi ir teršiami, užstatomos gražiausios vietos ir prarandamos gražiausios miesto gamtinės ir rekreacinės vertybės“, – akcentuoja planuotojai.

Vaizdas nuo Veršvų piliakalnio / R. Tenio nuotr.

Apsaugos

Buferinės apsaugos zoną Veršvos kraštovaizdžio draustiniui siūloma nustatyti „siekiant apsaugoti saugomos teritorijos regimąją aplinką, užtikrinant bendrąją ekologinę pusiausvyrą, vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsniu“, – toks yra vienas iš sprendinių.

Teritorijai tarp Linkuvos dvaro sodybos ir Vakarinio lanksto numatoma nustatyti A buferinės apsaugos zonos reglamentą, kuris leis „užtikrinti Linkuvos dvaro sodybos vizualinį lauką, reguliuojant statybas“. Jos, specialaus plano rengėjų nuomone, draustinio teritorijoje galimos „bendrajame plane numatytose mažo intensyvumo užstatymo gyvenamosiose zonose bei miesto dalių centro zonose, kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais nustačius teritorijos naudojimo tipą (pastatų aukštį, užstatymo plotą, tankį). Draudžiama statyti sublokuotus, daugiabučius gyvenamuosius namus“. Buferinės apsaugos zonos plotas – 19 ha.

Teritorijai prie Vijūkų ir 9-ojo Forto gatvių sankryžos nustatomas B buferinės apsaugos zonos reglamentas. Naujos statybos galimos pagal anksčiau vardintas A buferinės zonos sąlygas. Tiesa B zonoje pastatų aukštis iki stogo viršaus – ne daugiau nei 12 m. Ši apsaugos zona bus 0,75 ha.

C buferinės apsaugos reglamentas nustatomas ir nedidelei daliai 2-osios ligoninės sklypo (teritorijai nuo tvoros iki valstybinės reikšmės miško). Reglamentuojamos teritorijos plotas – 1,25 ha, bendras buferinės apsaugos zonos plotas – 21 ha. Čia siūloma išlaikyti atviras erdves, drausti statybas, leisti įrengti poilsio takus.

Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos – teritorijoje išskirta reguliuojamos apsaugos konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona – KOr. Joje draudžiama bet kokia veikla, galinti suniokoti saugomus objektus, ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimą aplinką. Bet leidžiami kraštovaizdį formuojantys miško kirtimai, leidžiama šalinti savaime užaugančius medžius ir krūmus, šienauti, leidžiami ir moksliniai tyrimai bei stebėjimai. Visi darbai vykdomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo taisykles.

Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemių kraštovaizdžio tvarkymo zonose (tai -draustinio dalys, užstatytos gyvenamųjų namų kvartalais, sodybomis) pirmiausia stengiamasi išlaikyti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį. Šios teritorijos tvarkomos, nustatant joms specialų urbanistinį reglamentą – sugriežtinto vizualinio reguliavimo ir bendrojo intensyvaus (rekonstrukcinio) tvarkymo.

Galima nustatyta tvarka rekonstruoti, remontuoti Nekilnojamo turto registre įregistruotus pastatus esamose namų valdose. Turi būti išlaikomas esamas gyvenamųjų teritorijų pobūdis, nedidinamas pastatų aukštis, aukštų skaičius, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis, – tokie yra specialaus plano korekcijų rengėjų siūlymai, kuriuos statytojams ar esamų statinių rekonstruotojams nulems nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, kaip įgyvendinant savuosius projektus, išlaikyti retą užstatymą, kuris nestelbtų aplinkos. Juolab, kad teritorijas su gamtos su gamtos vertybėmis (vandenimis, želdynais) siūloma atskirti bendrojo naudojimo teritorijomis (palikti galimybę įrengti takus).

Miestas turi augti

Šią savaitę portalas „Kas vyksta Kaune“ neatsitiktinai kalbino buvusį Veršvų mokyklos (dabar tai – gimnazija) direktorių, pagal išsilavinimą – fiziką, pedagogą Vygantą Gudėną. Beje, jo vadovaujama mokykla Kaune buvo pirmoji parengusi puikų renovacijos projektą ir laimėjusi ES finansavimą jo įgyvendinimui. Anksčiau ne vieną kadenciją kauniečiai V. Gudėną išrinkdavo į miesto tarybą, keletą metų jis vadovavo savivaldybės administracijai. Dabar aktyviojoje politikoje nedalyvauja, ne pilnu etatu dirba vienoje su socialine veikla susijusioje viešojoje įstaigoje.

Kauno Veršvų gimnazija / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Išgirdęs iš žurnalistės apie Veršvos draustinio specialiojo plano korekcijas, nenustebo, nes, V. Gudėno teigimu, planus reikia koreguoti, kai susikaupia nemažai pasiūlymų. O jų dėl šio draustinio gauna ir įvairios redakcijos, kurioms kauniečiai dažnai praneša apie įvairias miesto teritorijoje pastebimas negeroves. Dar politikas priminė, kad dėl Veršvos draustinio teritorijos problemų būta ir teisminių ginčų. Nemažai jų bus ir ateityje, pradėjus „urbanizuoti gražų kraštovaizdį“.

– Kur tik yra vaizdingos zonos, į jas neišvengiamai ateina statybos. Mažinamos buferinės zonos, kyla nauji namai. Urbanizacija Kaune dabar daug kur koją įkėlusi – ir prie Nevėžio, ir prie Lampėdžio ežero. Namas – prie namo, ir važiuodamas į Raudondvarį, nuo kelio nebematai to ežero. Prie vandens jau neprieisi, kur norėtum. Kai buvau savivaldybės administracijos direktorius, pirmas sklypas su statybomis pajudėjo Kaniūkuose. Ten jų netrukus tiek pasipylė, kad teritorija per keletą metų buvo užstatyta. Panašiai ir prie Lampėdžio buvo.

Išaugo ir Romainiai, mūsų laikais prijungta prie miesto buvusi neturtinga gyvenvietė. Dabar ji – jau turtinga. Kai ten tvarkėme infrastruktūrą, kai gavus ES lėšų, „Kauno vandenų“ įmonė nutiesė tinklus, naujakurių kasmet daugėjo. Kai Romainiuose vaikų skaičius išaugo iki 800, planavome statyti naują mokyklą, tik tada tam neturėjome biudžete lėšų. Kukliau gyvenome. Dabar biudžetas – kelis kart didesnis, bet iki šiol jokia nauja mokykla Kaune nepastatyta. Prioritetai – kiti?

Neseniai miesto valdžia Romainių mažiukams keturmetę mokyklą įrengė rekonstravusi vaikų darželį. Bet vyresni mokiniai toliau priversti blaškytis po miestą. Deja, mokyklų tinklo pertvarkos Kaune įnešė nemažai sumaišties, ir nesigirdi jokių politinių sprendimų tvarkyti jį taip, kad gyventojams būtų patogiau, – kalbėjo V. Gudėnas.

Paprašytas atsakyti į klausimą, kaip su Veršvos draustiniu buvo susijusi mokykla, kuriai jis vadovavo, pirmiausia paminėjo dažnas moksleivių talkas, per kurias vaikai rinkdavo nevalyvų kauniečių, besilankančių šioje teritorijoje, paliktas šiukšles.

– Mūsų mokyklos vardas susijęs su šia istorine vietove, kur yra ir piliakalnis tuo pačiu vardu, – mokiniai lankydavosi, savanoriškai teritoriją prižiūrėdavo. Gal ir dabar taip pat yra… Kai čia ne taip seniai lankiausi (nes gyvenu šalia, Vilijampolėje), mačiau, kad palei dvarą jau išaugę dideli naujų namų kvartalai, supilti pylimai. Kai būna liūtys, bėga upeliai, ardo tuos pylimus. Veršvos pakrantėse besimėtančių padangų, kitokių žmogaus „pėdsakų“ gali aptikti.

Kai sunku surasti neužstatytų Kaune teritorijų, atėjo „įsisavinimo“ metas Veršvos draustiniui, kur vaizdai – nepaprastai gražūs. Po korekcijų pasipils specialūs planai, kurie bus be gaišaties suderinami. Ateis į draustinį statytojai, – juk miestas turi vystytis. Bet galbūt ne naujos statybos draustinyje bus prioritetas (nors kažin?). Gal pirminis savivaldybės dėmesys bus skirtas gamtinės aplinkos ir paveldo būklės jame sutvarkymui?“ – viliasi portalo „Kas vyksta Kaune“ pašnekovas.

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments