Pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – du dalyviai

Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvyko.

Paraišką dalyvauti konkurse pateikė jau anksčiau tai viešai patvirtinusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – tai BNS patvirtino grupės atstovas Artūras Ketlerius.

Antras dalyvis, BNS žiniomis, yra Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“. „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis antradienį BNS teigė, jog kol bus tikrinama dalyvių kvalifikacija, įmonė savo dalyvavimo konkurse viešai nekomentuos.

„Šiai dienai turime užsiregistravusius du dalyvius“, – žurnalistams antradienį sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.

Pasak jos, konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti rugsėjo pradžioje.

„Mes tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje“, – teigė J. Dilienė.

Tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje.

Anot VERT narės, dalyviai į konkursą užsiregistravo paskutinę savaitę: „Tikrai ne paskutinę minutę ir ne paskutinę dieną“.

Kai kuriems rinkos dalyviams anksčiau priekaištavus, kad suteikta per mažai laiko pasirengti konkursui ir pateikti paraiškas, todėl dalis jų nutarė nedalyvauti, J. Dilienė teigė, kad rinkos reguliuotojas siūlė ilgesnį nei numatyta 60 dienų  terminą.

„Mes išreiškėme tam tikrą nuomonę, kad jeigu terminas būtų ilgesnis, turbūt visos šalys jaustųsi komfortiškai, bet tikriausiai yra tam tikri motyvai. Taip pat suprantame atsinaujinančios energetikos vystymosi spartos svarbą, kad, žinoma, reikia, kad tas konkursas įvyktų kuo greičiau, kuo aiškiau būtų teisinis ir faktinis tikrumas, kas tą parką plėtos“, – teigė J. Dilienė.

Pasak VERT atstovės, rinkos reguliuotojas potencialius konkurso dalyvius aukcione ragino dalyvauti „formaliai ir neformaliai“.

„Turime įvairiausius bendradarbiavimo su rinkos dalyviais formatus, viešąsias konsultacijas ir dėl mūsų teisės aktų bei tvarkos aprašo buvo rengiama ne viena viešoji konsultacija. Raginome aktyviai dalyvauti, taip pat teikėme dalykines konsultacijas dėl konkrečių klausimų“, – teigė J. Dilienė.

„Tiek ir kitų susitikimų metu mes tikrai raginome ir išreiškėme viltį, kad konkursas įvyks ir visgi turėsime postūmį atsinaujinančioje energetikoje“, – pridūrė VERT narė.

Pasak jos, ketvirtadienį įvyks konkurso komiteto posėdis, kuriame bus vertinama, ar užsiregistravusių dalyvių pateikti dokumentai atitinka reikalavimus.

„Dabar prasidės kitas, turbūt pats rimčiausias – kvalifikacijos tikrinimas, sudėtingas laikui imlus etapas, bus vertinami finansiniai ir juridiniai dokumentai. Kadangi kol kas turime nedaug dalyvių, tai tas procesas turėtų užtrukti apie mėnesį“, – teigė J. Dilienė.

„Tikimės, kad iki liepos pradžios antras etapas bus užbaigtas“, – pridūrė ji.

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, trečiajame konkurso etape pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasak J. Dilienės, paaiškėjus aukciono laimėtojui iki 60 dienų bus vertinama, ar jis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.