Ketvirtadienis, 25 liepos, 2024
PradžiaAUTOPrašo gelbėti „Armėniją“: mūsų verslą tiesiog užkas

Prašo gelbėti „Armėniją“: mūsų verslą tiesiog užkas

Magistralės prie Kauno platinimo planas gąsdina verslininkus. Anot jų, žlugs ne tik verslo plėtros planai, bet galbūt ir pats verslas. Kelių planuotojai tikina – viskas vyksta sklandžiai.

Prilygino sunaikinimui

Bendrovei „Bogruva“ priklausantis viešbutis ir kavinė „Armėnija“, vilkikų stovėjimo aikštelė yra šalia judros magistralės Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Šios magistralės atkarpoje tarp Garliavos ir Mauručių planuojami rekonstrukcijos darbai, kurių tikslas – paversti ruožą greitkeliu (maksimalus greitis – 130 km/val.).

Verslininkai tikina, kad rekonstrukcija neigiamai pakeis „Armėnijos“ aplinką ir taip sužlugdys ne tik ateities planus, bet ir įprastą kasdienę veiklą.

„Viską planuojama atitverti aklina tvora, o įvažiavimo kelias į mūsų teritoriją bus ne tiesiai iš magistralės, kaip yra dabar, bet aplinkkeliais. Jei taip bus padaryta, neteksime mažiausiai apie 50 proc. klientų“, – „Kauno dienai“ tvirtino „Bogruvos“ direktorius Borisas Oganianas. Jo teigimu, tai prilygtų verslo sunaikinimui.

Plotas: verslininkų šeimai priklauso apie 2 ha žemės, esančios prie magistralės. Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Keičia žemės vertę

Planuojami darbai kelia nerimą ir netoli magistralės esančio žemės sklypo, kuriame įsikūręs, medelynas, savininkui.

„Viskas bus paslėpta už numatytos pastatyti tvoros. Tai keičia aplinką ir žemės vertę. Kai prieš ketverius metus pirkome sklypą, mums, aišku, labai svarbu buvo, kad būtų patogu įvažiuoti, apsisukti. Dabar viskas keičiasi“, – „Kauno dienai“ sakė žemės sklypo savininkas Lukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad apie planuojamus darbus negavo jokios išankstinės informacijos, perspėjimų ar pan.

„Ant mūsų žemės pastatyto angaro nuomininkai nepatenkinti. Planavo kabinti reklamą, bet dabar nėra prasmės. Dėl planuojamų statyti užtvarų reklamos niekas nematys, be to, čia ir privažiuoti bus sudėtinga. Kam reklama, jei neras įvažiavimo. Dabar geriau sklypą turėti kažkur kaime, nes žemė neteks svarbaus pranašumo, kurį suteikia lengvai pasiekiamos autostrados kaimynystė“, – apie, jo manymu, planuojamų darbų žalą verslui pasakojo Lukas.

Pasigedo informacijos

Anot B. Oganiano, 24 metus šalia magistralės puoselėdamas savo verslą susidūrė su įvairiais sunkumais ir netikėtumais, tačiau šįkart grėsmė atrodo didžiausia.

„Viską šeimos jėgomis ir savo lėšomis sukūrėme. Visko matėme, bet visada buvo ieškoma ir randama sprendimų. Buvo sunkumų, bet dabar susidūrėme su valstybiniu projektu, supratome, kad esame kliūtis, su mumis nenori skaitytis ir nuo projekto niekas nesiruošia nukrypti“, – nerimavo B. Oganianas.

Anot verslininkų, informacija apie planuojamą magistralės rekonstrukciją juos pasiekė atsitiktinai ir pavėluotai.

Apsilankę matininkai jau sukalė sužymėjimus. Pagal juos matome, kad žemė nuo mūsų sklypo bus atrėžta kažkokiais nesuprantamais zigzagais.

„Iš pradžių išgirdome neoficialių kalbų. Kai kreipėmės į atsakingas institucijas, mums pasakė, kad informacija kažkur buvo paskelbta. Neaišku, kur buvo skelbta, nes ta informacija mūsų nepasiekė. Paskui gavome laišką, kad iš mūsų bus paimta žemė. Kai pradėjome gilintis, supratome, kad, maža to, kad žemę paima, dar ir pravažiavimo kelią uždaro. Rengiant tą verslo žlugdymo projektą niekas nei iš ministerijos, nei iš kitur net nebuvo pas mus užsukę. Kabinete viską nubraižė. Daug klausimų kyla ne tik verslininkams, bet ir šalia magistralės esančių gyvenviečių, pavyzdžiui, Stanaičių, bendruomenėms. Klausimų daug, o atsakymų nėra, – nepavydėtiną situaciją konstatavo verslininkas ir pridūrė: – Aš net svarstau, kad tai daroma todėl, kad mes armėnai, o ne lietuviai.“

B. Oganianas pabrėžė, kad yra pasirašytos sutartys dėl elektromobilių greito įkrovimo stotelių įrengimo „Armėnijos“ teritorijoje, tačiau dabar, atrodo, jų teks atsisakyti.

Ypatumas: vilkikų stovėjimo aikštelėje ilsisi daug nuolat čia apsistojančių vairuotojų. Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Įkainojo žemę

B. Oganiano vadovaujama bendrovė šalia automagistralės turi apie 2 ha teritorijos. Valstybė nupirks arčiausiai važiuojamosios dalies esantį ruožą.

„Dabar visas procesas yra žemės vertinimo stadijoje. Iš mūsų paimamą plotą įvertino 100 tūkst. eurų. Neliks tvenkinio, krioklio, žaliojo ploto. Apsilankę matininkai jau sukalė sužymėjimus. Pagal juos matome, kad žemė nuo mūsų sklypo bus atrėžta kažkokiais nesuprantamais zigzagais“, – stebėjosi B. Oganianas.

Jo tvirtinimu, neaišku, kas liks iš aptvertos ir erdvios vilkikų stovėjimo aikštelės.

„Šioje vietoje yra įpratę atsipūsti daug pro šalį važiuojančių vairuotojų, nes čia yra visa jų poilsiui reikalinga infrastruktūra. Kas iš viso to liks po rekonstrukcijos?“ – svarstė dėl miglotų ateities perspektyvų nerimaujantis verslininkas.

Dvigubi standartai?

Planuojančius pokyčius prie automagistralės Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kritikuojančių kauniečių įsitikinimu, vykdant rekonstrukciją taikomi dvigubi standartai. Anot redakcijos pašnekovų, kai kurie verslai nejudinami, nors yra analogiškoje situacijoje kaip „Armėnija“ ir aplinkinės teritorijos.

„Man labai įdomu, kaip tvarką keliuose prižiūrintys valdininkai galėtų paaiškinti situaciją netoli Mastaičių, ties išvažiavimo keliu į magistralę iš „Hesburger“ logistikos centro. Nėra nei greitėjimo, nei lėtėjimo juostų“, – atkreipė dėmesį Lukas.

Tuo tarpu B. Oganianas pasakojo, kad analogiškose situacijoje prie magistralės yra viešbučiai Marijampolės rajone ir kitur.

„Abejojame, ar yra reali būtinybė statyti sieną, daryti painius įvažiavimo kelius, nes matome, kokie sprendimai priimti kitose panašiose situacijose. Greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno nėra jokių užtvarų ir atskirų įvažiavimo kelių prie Kauno rajone esančios „Deivinos“, Vilniaus rajone – prie „Karališkos kibininės“ ir kitur. Kodėl vieniems netrukdoma dirbti, o kiti žlugdomi?“ – stebėjosi B. Oganianas.

Nebeliks: į valstybės nuperkamos privačios žemės ruožą patenka ir tvenkinys. Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Įžvelgia supriešinimą

Rekonstrukcijos darbai ruože tarp Garliavos ir Mauručių turėtų prasidėti 2025 m. pavasarį.

„Parašėme laišką į Susisiekimo ministeriją, kad pažeidžiamos mūsų teisės ir lūkesčiai, kad mes priešpriešinami visuomenės interesui. Mes suprantame, kad viską reikia gerinti, bet manome, kad galima ieškoti kompromisų ir rasti sprendimų“, – sakė B. Oganianas.

Siekdami ginti savo interesus, verslininkai kreipėsi ir į Vilniaus apygardos teismą.

„Viešai per televizijos laidą kalbėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistas bando raminti aiškindamas, kad situacija neapibrėžta, kad dar tik svarstomi sprendimai. Tačiau mes juk jau žinome, kaip būna: apie sprendimus praneša (jei iš viso praneša) tada, kai jau jie priimti ir praktiškai nebepakeičiami“, – apie nerimą keliančias perspektyvas kalbėjo verslininkas.


Projektas – išskirtinis

Magistralės „Via Baltica“ dalimi esančio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai statyba ir rekonstrukcija vadinama didžiausiu nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektu.

Magistralinis kelias „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai važiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas. Baigus rekonstrukciją, šis kelias atitiks tarptautinius standartus, tai bus saugi ir patogi jungtis keliaujant į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europos šalis.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų, kurių bendra investicijų vertė apie 560 mln. eurų, pabaiga planuojama 2025 m.

Projektas bendrai finansuojamas valstybės biudžeto ir ES lėšomis.

Modernizuojamas kelias yra suskirstytas į keturias atkarpas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos išplatintoje informacijoje pranešama apie šiuo metu sparčiai pasistūmėjusius darbus ilgiausiame, 1-ajame, modernizuojamo kelio ruože tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo.

„Atliekami žemės sankasų, apsauginių šalčiui atsparių sluoksnių ir skaldos pagrindų, vandens pralaidų, viadukų, tunelių, tiltų, triukšmo užtvarų polių ir rostverkų įrengimo darbai. Pabaigus šio, ilgiausio, kelio ruožo tvarkymo darbus, dviejų eismo juostų magistralinis kelias bus pertvarkytas į keturių juostų automagistralę su plačia infrastruktūra: bus nutiesta net apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengta 10 žiedinių sankryžų, 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai keliai, 21 akustinė siena, įrengtas tinkamas apšvietimas ir kitos eismo organizavimo priemonės, čia atsiras ir nauja, apie 11 ha ploto, moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiams automobiliams, lengvajam transportui, elektromobiliams, reikiama poilsio infrastruktūra“, – rašoma pranešime.

Transportas: intensyvėjantis eismas – pagrindinė magistralės rekonstrukcijos priežastis. Justinos Lasauskaitės nuotr. 


Neigia dvigubus standartus

Kokie yra minėtoje magistralės atkarpoje planuojamų darbų tikslai ir kas reikšmingo bus padaryta? – „Kauno diena“ paprašė paaiškinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovų. Atsakymus į klausimus redakcijai pateikė LAKD tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Namanytė.

– Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo skirtingų lygių sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Prienų rajono ribos reikia pertvarkyti, kadangi ankstesnės rekonstrukcijos kelio ruože metu abipus šio kelio ruožo nebuvo įrengta pakankamai jungiamųjų kelių vietiniam eismui arba esami keliai šiuo metu jau per siauri, nepastatyta (rekonstruota) pakankamai skirtingo lygio sankryžų ar pralaidų ir kitų kelio statinių.

Planuojamų darbų tikslas – pertvarkyti magistralinio kelio ruožą nuo Garliavos iki Mauručių taip, kad atitiktų automagistralėms keliamus eismo komforto lygio reikalavimus (padidinti maksimalų leidžiamą greitį iki 130 km/ val., atskirti vietinio ir tranzitinio eismo srautus, pagerinti patekimo į abipus kelio esančias teritorijas sąlygas ir kt.).

Planuojama įrengti (sutvarkyti) jungiamuosius kelius, panaikinti kelias nuovažas, privažiuoti prie sodybų įrengti naujus kelius, perkelti kelias esamas autobusų stoteles, sutvarkyti infrastruktūrą pėstiesiems ir dviračių vairuotojams, panaikinti nesaugius apsisukimus, įrengti žiedines sankryžas, 19,6 km planuojamas naujas automobilių viadukas ir kt.

– Kada planuojama baigti (gal jau baigtas) projektavimo konkursas dėl minėtos atkarpos?

– Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūra, laimėtojas bus skelbiamas ir sutartis su juo bus pasirašyta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

– Projekto autoriams reikės rasti sprendinių, kurie turės įtakos ir šalia minėtos magistralės atkarpos veikiančiam verslui, ir magistralės kokybei, jos funkcijoms. Kokios svarbiausios projektavimo užduotys keliamos projekto autoriams?

– Parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 16,465 iki 23,32 km rekonstravimo techninį darbo projektą, vadovaujantis AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengta technine užduotimi ir technine specifikacija, įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.

Projektinius sprendinius numatyti atsižvelgiant į magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, kuris viešai paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

– Ar sutinkate su šalia minėtos atkarpos (Garliava–Mauručiai) esančio paslaugų verslo „Armėnija“ atstovų teiginiais, kad magistralės plėtimo planas yra neišradingas, nes kenkia verslui – nusavina privačios žemės dalį, atitveria minėtą objektą nuo verslui gyvybiškai svarbios magistralės, žlugdo jau sudarytus verslo planus (minėto paslaugų verslo „Armėnija“ atstovai tvirtina, kad yra paimtos paskolos verslo plėtrai, bet dėl planuojamų pokyčių magistralėje plėtra tapo neįmanoma)?

– Paklausime minimoje vietoje žemė visuomenės reikmėms paimama lygiagrečiam su pagrindiniu keliu jungiamajam keliui, į kurį bus sujungtos esamos nuovažos, įrengti. Esamoje kelio juostoje (žemės sklype) to atlikti nėra galimybių, todėl nustatyta tvarka specialiajame teritorijų planavimo dokumente tam ir buvo numatytos (rezervuotos) palei kelią esančių privačių žemės sklypų dalys.

Triukšmo sienutė paklausime minimoje vietoje numatyta dėl paties verslo objekto (motelis ir kavinė) ir už jo esančio gyvenamojo namo – tai numato teisės aktai, reglamentuojantys gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų ir jų aplinkos apsaugą nuo transporto priemonių keliamo triukšmo.

Nors nuogąstaujama, kad dėl triukšmo sienutės bus padarinių verslui, tačiau triukšmo sienutė ties verslo objektais gali būti parinkta ir iš skaidrios medžiagos.

Situacija: netoli magistralės pastatytas angaras, kaip spėjama, pastačius magistralės atitvarus, pro šalį važiuojantiems bus nepastebimas. Justinos Lasauskaitės nuotr. 

– Kalbant apie šalia magistralės esančio objekto „Armėnija“ problemas – ar projektuotojams keliama užduotis surasti tokius sprendinius, kad įvažiavimo kelias į minėtą objektą išliktų panašus, koks buvo, o ne per tolimus aplinkkelius, kad viešbutis ir restoranas nuo magistralės nebūtų paslėptas už vadinamųjų triukšmo užtvarų.

– Tikslios nuovažų vietos bus nustatomos techninio darbo projekto rengimo metu, atsižvelgiant į patvirtintą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Šiame plane galimybė patekti į objektą „Armėnija“ numatoma nuo jungiamojo kelio (apie 18,10–18,20 km), o galimybė patekti į jungiamąjį kelią nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai numatoma apie 17,4 km (per žiedą).

Sprendiniai dėl triukšmo užtvarų parametrų ir medžiagiškumo techninio darbo projekto rengimo metu bus priimti pagal triukšmo modeliavimo rezultatus.

– Ar dėl aptariamame ruože numatytų darbų esate sulaukę dar kokių nors (kokių) pastabų, pageidavimų, protestų iš šalia ruožo veikiančio verslo, gyventojų ir pan.?

– Per vykdomo projekto laikotarpį keli fizinių ir juridinių asmenų paklausimai ir pasiūlymai buvo gauti, į juos buvo motyvuotai atsakyta.

– Pakomentuokite žurnalistų pašnekovų svarstymus, neva prie magistralių taikomi dvigubi standartai. Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, netoli magistralės (Garliavos apylinkėse) esančiam logistikos centrui „Hesburger“ kažkodėl leidžiama naudotis tiesioginiu išvažiavimo keliu į magistralę net be lėtėjimo juostos. Kaip tai paaiškinti?

– Dvigubi standartai netaikomi. Kelių direkcija 2022 m. gegužės 20 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su investuotoju. Investuotojas pagal Kelių direkcijos parengtą techninę užduotį „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 11,75 iki 12,10 km kapitalinis remontas“ jau parengė kelio techninį darbo projektą. Šio projekto įgyvendinimas apims lėtėjimo ir greitėjimo juostų įrengimą iš (į) Kalvarijų gatvės į valstybinės reikšmės magistralinį kelią A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Šiuo metu investuotojas ieško rangovo minėtiems kelio darbams atlikti. Priklausomai nuo to, kaip greitai bus rastas rangovas, priklausys darbų terminai.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -