Premjerė: dalį jūros vėjo parko konkurso dalyvių atbaidė rinkoje įsivyravęs stabilumas

Kai kuriems atsinaujinančios energetikos verslo atstovams teigiant, jog pirmasis Lietuvos 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas buvo parengtas vienai įmonei ir nebuvo konkurencingas, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog dalį potencialių jo dalyvių atbaidė elektros rinkos stabilizavimasis. 

„Buvo labai aukštas lūkestis dėl atsinaujinančios energetikos, kada energetikos kainos buvo tikrai ne dabartiniame lygyje. Dabar susinormalizavusi rinkos konjunktūra daug ką privertė šiek tiek perskaičiuoti savo planus ir manęs visiškai nestebina, kad nemažai kas tuos perskaičiavimus daro ir tą savo plėtrą jau dabar persikalibruoja galbūt šiek tiek kitaip“, – interviu BNS pirmadienį teigė I. Šimonytė.

„Tikrai žinau, kad interesas tokiais projektais praėjusiais metais, kai buvo visai kita ekonomika, buvo labai aktualus, o paskui jau tas susinormalizavimas elektros rinkose vis tiek privertė daug ką dėliotis prioritetus truputį kitaip“, – kalbėjo premjerė.

Pasak I. Šimonytės, Lietuvos jūrinio vėjo projektais Baltijos jūroje domėjosi „ne viena ir ne dvi įmonės“.

„Tokiais atvejais kritikos visą laiką būna labai daug, bet niekam nebuvo labai didelė naujiena, kad tas projektas bus, nes kiek aš turėjau galimybės bendrauti su įvairiais energetikos sektoriaus atstovais, tarkime, Vakarų valstybėse, tikrai visi labai akylai sekė, kokie čia vyksta procesai“, – teigė premjerė.

Buvo labai aukštas lūkestis dėl atsinaujinančios energetikos, kada energetikos kainos buvo tikrai ne dabartiniame lygyje. Dabar susinormalizavusi rinkos konjunktūra daug ką privertė šiek tiek perskaičiuoti savo planus (…)

Daliai rinkos dalyvių ir ekspertų teigiant, jog konkurse pritrauktas 20 mln. eurų vystymo mokestis, palyginti su kitose šalyse rengtais aukcionas, yra nedidelis, I. Šimonytė pažymi, jog konkursą laimėjęs vystytojas daugelį projekto darbų turės įgyvendinti savo sąskaita be valstybės paramos.

„Žinau, kad kartais buvo lyginama su kažkokiu Vokietijos aukcionu, tai ne visai tą patį lyginame ir man atrodo, kad tada reikia lyginti adekvačiai“, – sakė premjerė.

Ji tikino nežinanti, kas dalyvavo pirmajame konkurse ir teigė, jog vykstant konkurso laimėtojos atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimui negali komentuoti jo proceso bei patvirtinti aukciono nugalėtojo.

Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešojoje erdvėje teigia, jog pirmasis Lietuvos rengtas vėjo parko Baltijos jūroje konkursas, kurį preliminariai laimėjo „Ignitis grupė“, buvo parengtas vienai įmonei, o konkurencija jo metu buvo simbolinė.

Be to, dalis susidomėjimą konkursu anksčiau skelbusių įmonių dar kovą BNS teigė aukcione nusprendusios nedalyvauti dėl pakeisto dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumo, didelių reikalavimų bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus. 

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas tuomet BNS teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.

Apie tai, kad preliminariai laimėjo be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, liepą paskelbė pati „Ignitis grupė“. Jos įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei. Oficialiai konkurso laimėtoją tikimasi paskelbti rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė buvo didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rugsėjį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.