Premjerė: nenumatytų išlaidų kitų metų biudžete nebus, bet reikės gerai susiplanuoti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, tačiau iššūkis Vyriausybei formuojant 2024-ųjų valstybės iždą bus užtikrinti jo atitiktį europinėms fiskalinės drausmės taisyklėms.

Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Nuo 2020-ųjų šių taisyklių galiojimui buvo pritaikyta išimtis dėl COVID-19 pandemijos smūgio Bendrijos ekonomikai, šiems metams išimtis pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Dabar yra labai aišku, kad specialių išlygų ir sąlygų nebus ir mes neprognozuojame ateinančiais metais, (…) kad bus ypatingi šokai. Gyvename realybėje, kuri dabar yra, karo neapibrėžtume, jo poveikio ekonomikai, bet nebeprognozuojame nei milžiniškų energijos kainų šuolių, nei labai didelių išlaidų, susijusių su karo pabėgėliais“, – „INFO TV“ laidoje „Info komentarai“ pirmadienį sakė I. Šimonytė.

„Kas yra svarbu, kad bus kitaip – turėsime sugrįžti prie tam tikrų fiskalinės drausmės taisyklių. Nėra poreikio, kad reikėtų nenumatytoms kažkokioms išlaidoms leisti pinigus, bet mums reikės gerai susiplanuoti“, – teigė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, kitų metų biudžete bus numatyta lėšų didinti pensijoms, baziniams dydžiams, vaiko pinigams, nes jų indeksavimas numatytas įstatymuose.

Anot premjerės, papildomi pinigai taip pat bus skiriami nacionalinių susitarimų dėl švietimo ir gynybos įgyvendinimui, įskaitant pedagogų atlyginimų didinimą iki 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.

„Toliau, jei turėsime erdvės, skirstysime pagal kitus prioritetus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Prezidento siūlymams – kritika

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rudens sesijoje žada teikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Pasak I. Šimonytės, panašią tvarką praėjusiame dešimtmetyje panaikino Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ir vietoje to įvedė vaiko pinigus.

Premjerės teigimu, norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

„Dabar ant tos pakeistos sistemos sugrąžinti ir seną, aš labai atsiprašau, bet prezidentas dar nepasiekė savo 35 proc. nuo BVP perskirstymo tikslo ir, manau, apie tai kalbėti yra labai anksti“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

Ministrė pirmininkė ragino prieš įvedant pokyčius pensijų kaupimo sistemoje sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl jos konstitucingumo.

KT šiemet balandį ėmėsi nagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

„Kai tie atsakymai bus aiškūs, bus galima galvoti, kiek tokių pokyčių galima daryti ir kiek jie yra išmintingi“, – sakė I. Šimonytė.

„Tas pats ponas prezidentas, kai jis buvo banko analitiku, kritiškai kalbėjo apie „Sodrą“ ir „Sodros“ įsipareigojimą mokėti pensiją, dabar kritiškai kalba apie antrąją pakopą. Būna, žmonių nuomonės keičiasi“, – pridūrė ji.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10, ateinantį sekmadienį.