Rusams ir baltarusiams įsigyti būstus Lietuvoje – vieni juokai: bankuose gauna kreditus ir perka

Beveik 300 nekilnojamojo turto objektų – tiek Lietuvoje nupirko Rusijos piliečiai per šių metų pusmetį, skaičiuoja Registrų centras. Dažniausiai Rusijos piliečiai perka butus – šiemet jų įsigyta beveik 120. Ir nors gegužės pradžioje įsigaliojo įstatymas, ribojantis galimybes Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, bet žymaus sandorių skaičiaus kritimo kol kas nematyti. Nekilnojamojo turto ekspertai mato kitą tendenciją – Lietuvoje sparčiau nekilnojamąjį turtą ėmė pirkti Baltarusijos piliečiai, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo Nekilnojamo turto ekspertas Marius Čiulada.

– Ką pastebite nekilnojamojo turto rinkoje? Ką rusai, baltarusiai perka?

– Rusijos piliečių aktyvumas nei paaugo, nei sumažėjo. Ką pirko, tą ir perka. Daugiausia perka butus, su žeme jiems sunkiau, jie negali įsigyti žemės. O baltarusių pirkimai suaktyvėjo. Tai susiję, kad nuo agresijos Ukrainoje pradžios, į Vilnių kelios didelės įmonės atsivežė darbuotojų su šeimomis. Tame fone, matome, kad jie metus pagyvenę, nebenori nuomotis, kai kurie galbūt sieja savo ateitį su Lietuva, kreipiasi į bankus, gauna kreditus ir perka. Baltarusiai taip pat daugiausiai perka butus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios klasės butus renkasi jie? Ar tai brangesni, vidutiniai, pigesni butai?

– Dauguma ieško senos statybos, blokinių butų iki 100 tūkst. eurų vertės. Nieko ypatingo, jų reikalavimai tokie pat kaip ir vietinių pirkėjų.

– Kas dažniau perka – patys žmonės ar įmonės?

– Fiziniai asmenys. Šeimos ar poros, kurios turi darbus, pajamas, nori ateities Lietuvoje. Galbūt jie parduoda kažkokius būstus Minske, persiveža pinigus per sieną ir tada jau Lietuvoje pavedimu perka butus.

– Kokios grynųjų sumos yra, kiek jie atsiveža pinigų?

– Nespėliosiu, bet turbūt yra dešimtys tūkstančių eurų.

– Nuo gegužės įsigaliojo įstatymas, kad rusams sunkiau įsigyti būstą. Ar tai matosi skaičiuose?

Galbūt jie parduoda kažkokius būstus Minske, persiveža pinigus per sieną ir tada jau Lietuvoje pavedimu perka butus.

– Kažkokio didelio pokyčio jų veiksmuose kol kas nematome.

– Jeigu šiemet per pirmąjį pusmetį 300 nekilnojamojo turto objektų parduota, tai lyginant su pernai metais nėra kažkokių didelių pokyčių?

– Šis skaičius per visą Lietuvą ir jis tikrai nėra didelis. Praeitų metų skaičiai labai panašūs.

– O kaip tas įstatymas veikia?

– Mūsų tikslas iš esmės yra parduoti. Ieškome kažkokių sprendimų. Gal jie gali registruotis įmonės vardu. Jie dažniausiai turi kažkokius konsultantus, giminaičius, kurie padeda, randa sprendimų.