Balandžio 17 d. 18 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje įvyko išskirtinis vakaras – teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė pristatė naująją savo knygą „Kartu“. Šioje knygoje autorė atskleidžia istoriją apie vieną iš įdomiausių lietuviško teatro asmenybių – dailininkę ir scenografę Jūratę Paulėkaitę.
„Kartu“ – nėra tiesiog biografinė knyga, tai jautrus pasakojimas apie iškilią Lietuvos menininkę, kurios netektis vis dar skaudžiai prisimenama, o indėlis į teatro pasaulį jaučiamas net šiandien. Autorė R. Oginskaitė knygoje kviečia kartu pasinerti į scenografės ypatingą, kūrybišką ir neišvengiamo skausmo pasaulį.
Pristatymo metu artimi scenografės draugai dalijosi šiltais prisiminimais apie Jūratės Paulėkaitės kūrybą ir asmenybę. NKDT generalinis direktorius su šypsena ir pagarba prisiminė scenografės unikalumą, gilų režisūrinį ir aktorinį suvokimą.
Knygą kartu su autore pristatė kompozitorius Šarūnas Nakas, kuris prisimena dar pirmuosius, bet jau sėkmingus, J. Paulėkaitės meninius darbus, jos gebėjimą valdyti daugybę medijų ir tuo metu modernų požiūrį į teatrą: „Knygoje labai daug jos laiškų, parašytų aukštuoju stiliumi. Keista, kad Jūratei nekilo mintis rašyti novelių arba romanų, nes jos literatūrinis braižas yra absoliučiai laisvas, labai stilingas ir dalykiškas. Kaip ir ji pati. Iš tekstų matosi, kad jai rūpi anaiptol ne scenografinės problemos, ne teatro vaizdas ar dizainas, o integraliai viskas, kas dedasi teatre ir aplink teatrą. Teatras kaip gyvenimo ir politikos dalis, teatras kaip galingas visuomeninis variklis, galintis paveikti, nukreipti. Sunku surasti analogų, taip mąstančių lietuvių teatralų tais laikais.“
Visus J. Paulėkaitės laiškus perskaičiusi knygos autorė rodė sužavėjimą scenografės visapusišku kūrybiškumu: „Tie laiškai nuostabūs, todėl jie yra knygoje. Aš iš jų cituoju, rašau ištisus skyrius knygai. Turbūt susilauksiu priekaištų, kad atveriu ir apnuoginu žmogų, bet tie tekstai tokia gera literatūra. Kai žmogaus nebėra ir atrandi jo seniai rašytus laiškus, dienoraščius, tai jau yra archyvas. Tai yra lobis, kurį verta saugoti, tyrinėti, cituoti, rodyti ir Jūs tuo įsitikinsite.“ Tiesa, knygos autorė su kompozitoriumi šiek tiek skeptiškai žvelgia į laiškų turinį: „Bet aš netikiu, kad laiškuose rašoma visiška tiesa.“
Tiek knygos autorė, tiek kompozitorius sutinka, kad J. Paulėkaitė išsiskyrė nepaprastu dėmesiu detalėms ir ypatingu mąstymo būdu, kuris apėmė viską – vaizdinį scenos ištransliavimą, poveikį auditorijai ir realistiškos situacijos sukūrimą. Š. Nakas tai pavadino radiacija – spinduliavimu, kuris paveikia ir neįmanoma tuo abejoti: „Tu matai, kad tai fikcija, tikrovės scenoje beveik nėra, bet yra poveikis.“ „Kuriuo tikėjo net ir patys aktoriai,“ – priduria R. Oginskaitė.
Ši knyga iliustruoja ne tik scenografės gyvenimą, bet ir to meto visuomenės, teatro ir politikos istoriją. Kompozitorius Š. Nakas dėkojo autorei už tokį svarbų ir naudingą darbą: „Galiu drąsiai teigti, tai pirmasis tekstas apie mano kartos žmones, ne tik Jūratę. Tai puikus darbas, kurį kažkas turėjo padaryti, ir esu dėkingas, kad tai padarė toks raštingas žmogus, Rūta.“
„Kai kas nors paklausdavo, apie ką dabar rašau, ir atsakydavau, jog apie Jūratę Paulėkaitę, visų reakciją būdavo panaši: „ kaip baisu, kaip tu nebijai“. Nors rašant visiškai nebuvo, ko bijoti. Buvo taip įdomu, taip netikėta viskas. Visą gyvenimą iš naujo pragyvenau. Atrodo, kad žmogus buvo visai šalia, o aš tiek apie ją nežinojau,“ – pristatymą užbaigė autorė R. Oginskaitė, kurios dėka dabar kiekvienas turi galimybę artimiau pažinti J. Paulėkaitę – nuostabią menininkę ir moterį.
Daugiau apie nepaprastą Jūratės Paulėkaitės gyvenimą ir kūrybinį kelią galite perskaityti Rūtos Oginskaitės knygoje „Kartu“.
Emos Lubytė tekstas
Patricijos Gagaitės nuotr.
Source link
