Trečiadienis, 12 birželio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSšvietimo sistemos griūtis turi būti sustabdyta – Kas vyksta Kaune

švietimo sistemos griūtis turi būti sustabdyta – Kas vyksta Kaune


Efektingai iškomunikuota ir su didžiule gerėjančios ugdymo kokybės viltimi startavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pirmojo etapo veikloms įgyvendinti skirta iki 210 mln. eurų iš Europos Sąjungos gautų lėšų. Užuot šiuose investavus į ugdymo milijoną kokybę, visas centrinės valdžios dabar sutelktas į atrinktą ir reorganizuojamų ar likviduojamų mažųjų mokyklų mokinių sąskaita stambinamas „Tūkstantmečio mokykla“.

„Tūkstantmečio mokyklų“ architektai

Paprastai žodžiu – taisyklės sugriežtintos taip, kad ateityje mažų mokyklų, ypač teikiančių vidurinį išsilavinimą, gali ir nebelikti. Neatsižvelgiant į kiekvieną atskiros savivaldybės specifiką, vienodai nuleisti griežti imperatyvūs reikalavimai lemia tai, kad nebeliks iki 60 mokinių turinčių kaimų ir mažų miestelių mokyklų, neliks jungtinių klasių, dėl reikalavimo turi būti mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės ne mažiau nei 21 mokinio grėsmės aukštų miestelių ir kai kurių savivaldybių centrų gimnazijos. Nebeliks „ilgųjų“ gimnazijų, mokyklų, plėtojančių savitos pedagoginės sistemos elementų, kelias iki artimiausios mokyklos pailgės net iki 30 ir daugiau kilometrų.

Mūsų kaimynų pavyzdys

Itin aukštų rezultatų ugdymo pasiekusios Estijos švietimo sistema buvo sukurta nuosekliai metų metus, stiprinant mokyklos poziciją ir per švietimą kuriant tautinę tapatybę. Viena iš šios šalies sėkmės paslapčių – investicijos į mokymo skaitmeninimą, technologijų taikymas šiame mokymo procese, mokytojų kompetencijų tobulinimas. Estijos pavyzdys rodo, kad mums nereikia uždarinėti mažų mokyklų, bet užtektų, kad jos tiesiog turėtų būti tinkamos mokymosi reikalingų skaitmeninių išteklių ir gero interneto ryšio.

Pas mus neaišku, kas bus daroma visiems vaikams užtikrinant ikimokyklinio ugdymo galimybes, ypač kaimiškose vietovėse.

Mažų mokyklų likvidavimas lemia tai, kad ta vieta taps nebepatraukli gyventi. Tokiose regionų vietovėse ne tik nenorės įsikurti jaunos šeimos, bet yra pavojus, kad ir gyvena ten žmonės išvyks gyventi į miestą.

Profiliavimo pasekmės

Kitas socialinis eksperimentas, akivaizdžiai griaunantis sistema ir mūsų visų vaikų ateitį, – profiliavimas. Įsakymą dėl profiliavimo 1998 m. pasirašė Kornelijus Platelis, Tėvynės sąjungos kūrėjas ir narys. Kokios šio sprendimo pasekmės? Vaikai profiliuotis turi tada, kuomet jiems labai sunku nuspręsti dėl savo ateities, o persigalvojus grįžimas yra pavojingas. Tokiu būdu baigusiems vaikams suteikiamas pakankamas ir išsilavinimas, uždarantis duris į kai kurių aukštojo mokslo sritį.

Didžioji dalis vaikų renkasi tai, kas jiems tuo metu atrodo lengviau – humanitarinius mokslus. Vis mažiau ir mažiau jų renkasi mokytis fiziką, chemiją ar matematiką, kur mokoma aukštesniu lygiu. Nepasirinkta fizika ar chemija uždaro duris į inžinerijos ar sveikatos mokslus. Jei norime, kad švietimo sistema nustotų degraduoti ir griūti, šias priemones teks peržiūrėti.

Švietimo sistema pradėjo griūti ir dėl įvesto mokinio krepšelio. Pats krepšelis įvestas 2001 m. pabaigoje. Tačiau pasirengimas tam neabejotinai vyko anksčiau. Kas gi tuo metu buvo premjerai? Ogi G.Vagnorius (Tėvynės sąjunga), R.Paksas (tuometinė Lietuvos liberalų sąjunga) ir greičiau – A.Kubilius (Tėvynės sąjunga). Ir kas gi tuo metu buvo švietimo ministras, kuris galėjo pakloti pamatus viskam? Kornelijus Platelis.

Aušrinė Norkienė / LVŽS nuotr.

EP darbuose – kokybė ir įtrauktis

Sieksiu, kad kiekvienas Lietuvos mokinys įgytų skaitmeninę kompetenciją, mokytų užsienio kalbų, nes tai yra išankstinė sąlyga norint gerai gyventi, susirasti prasmingą darbą ir tapti aktyviais piliečiais. Dėl negebėjimo įgyti šių pagrindinių įgūdžių randasi įgūdžių spragų, kuriuos šalinti tenka suaugusiųjų mokymo priemonėmis.

Siekiant pokyčių, Europos švietimo erdvėje išsilavinimo lygis ir rezultatai turėtų būti atsieti nuo socialinės, ekonominės ir kultūros, užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos padėtų kiekvienam žmogui tobulinti savo gebėjimus. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai. Taip pat svarbu rūpintis, kad vadovaujantis įtraukimo principu būtų patenkinti mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo poreikiai.

Pagal tvirtos mokymosi visą gyvenimą strategija turėtų būti sudarytos sąlygos anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiems asmenims į ją sugrįžti, o tiems, kuriems reikia, turėtų būti suteikta galimybė mokytis pagal aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programas ir įgyti kvalifikaciją, kurios reikia ateities darbo vietose, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Švietimas, šeima ir socialinė politika – mano prioritetai Europos Parlamentas.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. NR.KVK-2024-03-06-LVŽS-EP-6.



Source link

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita