tarpukario inteligentų aidas, saldainių popierėliai puoštas medis ir kaukas už lango – Kas vyksta Kaune

Estimated read time 8 min read


Žaliakalnyje esanti Žemuogių gatvė tęsiasi vos 150 metrų. Tarp Ąžuolyno bibliotekos ir Kauno ledo arenos įsitaisiusioje gatvelėje stovi tik 12 namų, tačiau istorijų apie ją – apstu. Daugybė jų sugulė į iliustratores, leidėjos Gabrielės Gudaitytės ir istorikės Deimantės Kondrotaitės knygą „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“ (2023). Įdomu, kad abi autorės šioje gatvėje ir gyvena, tad su malonumu sutiko pasidalinti, kuo ypatinga viena trumpiausių Kauno gatvių.

Beveik prieš 100 metų įkurtoje Žemuogių gatvėje gyveno Kauno inteligentai, profesoriai, rašytojai, politikai, dailininkai, karininkai. Pirmieji gatvės gyventojai nukelia į auksinį Kauno laikotarpį – tarpukarį.

Žemuogių gatvė./R. Tenio nuotr.

Ganėsi karvės, augo bulvės

1926 m. viena Žaliakalnio gatvė gavo Žemuogių pavadinimą. Kodėl jai suteiktas toks vardas nėra aišku, keliama prielaida, kad čia galėjo augti daug žemuogių. Pasak istorikės, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus parodų kuratorės Deimantės Kondrotaitės, tuo metu vaizdas Žemuogių gatvėje kardinaliai skyrėsi: čia buvo kaimas, ganėsi karvės, telkšojo balos, žmonės augino bulves. Tarpukariu gatvele užsipildė medinukais, o juose apsigyveno inteligentai: profesoriai, rašytojai, dailininkai, karininkai ir pan.

Vienų pirmųjų namų šioje gatvėje išdygo 1923 m. vasarą. Žemuogių g. 1 vieno aukšto namą su mansarda pasistatė majoras Antanas Jakštas. Buvo įrengti keturi butai – vienas šeimos poreikiams, o kituose apsigyveno nuomininkai. Išlikęs faktas, kad 1927 m. namo savininkas planavo daryti remontą ir paprašyti išsikelti visus nuomininkus iki balandžio mėnesio, tačiau inžinierius Bloch vis delsė, nors jau buvo išsinuomojęs butą Laisvės alėjoje. Anot namo šeimininko A. Jakšto, jis taip elgėsi todėl, kad „nori vasarą gyventi mano namuose, nes čia, Žaliajame kalne, yra daug geresnis oras negu Laisvės alėjoje“ – rašoma knygoje „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“.

Lietuvos kariuomenės karininkas A. Jakštas 1941 m. birželį su šeima buvo ištremtas į Voronichą Tomsko srityje.

Žemuogių g. 2 tarpukariu gyveno karininkas Antanas Gedmantas su šeima. Dabar name jo anūkė grafikė Aistė Ramūnaitė. Ji čia įkūrė galeriją „Kaukas Žemuogių pievelėje“./R. Tenio nuotr.

Už lango žvelgia kaukas

Felikso Vizbaro suprojektuotame pavadinimas Žemuogių g. 2 gyveno Lietuvos kariuomenės kapitonas, Lietuvos šaulių sąjungos štabo adjutantas Antanas Gedmantas. Namas žavi autentišku balkonėliu su papuošimais, saulės spindulių motyvo apvadu apjuostu mansardiniu langu.

A. Gedmantas su šeima apsigyveno antrame aukšte, o pirmą pastatą nuomojo krautuvininkui. Čia veikė Petro Janulevičiaus „Kolonialinių prekių“ krautuvė, kur prekiauta maistu, prieskoniais, ūkišku muilu, porcelianiniais indais, buities daiktais, rašymo priemonėmis, knygomis, papuošalais, drabužiais ir pan. Kiek atsiėjo parduotuvių patalpų nuoma? 1936-1938 m. Juozas Mačiulis mokėjo 2 tūkst. Lt per metus. Antrame pastato aukšte buvo dantų kabinetas. Kadangi pat Paradų aikštėje vykdavo Dainų šventės, inteligentija iš šio namo balkono rinkdavosi čia įspūdingo reginio ir pasiklausyti iš visos Lietuvos atvykusių dainininkų.

Vokiečių okupacijos metais pavadinimas slapčia gyveno trys žydės: Malka Zeliksonaitė su dukra Lilijana ir Stefanija Kačelnikova.

1941 m. A. Gedmantas buvo sovietų sušaudytas Baltarusijoje.

Šiuo metu name gyvena A. Gedmanto anūkė grafikė Aistė Ramūnaitė, pastate ji įkūrė galeriją „Kaukas Žemuogių pievelėje“. Namo languose praeiviai gali išvysti Gedmantų šeimos nuotraukas, menininkės kurtus grafikos darbus ar net kauką.

Tarpukario inteligentų santalka

Gatvėje telkėsi tarpukario inteligentija, vykdavo kultūriniai kaimynų susibūrimai. 1926 m. Vincas ir Sofija Bilevičiai Žemuogių g. 6 (tuomet Nr. 4A) pasistatė dviejų aukštų medinį namą su keturiais butais. Kaip įprasta tuo laikotarpiu, viename bute gyveno šeimininkai, o kiti buvo skirti nuomininkams – daugiausiai profesūrai. Name butą nuomojosi geografas ir pirmas lietuvis, laivu apiplaukės Afriką – prof. Kazys Pakštas. Čia gyveno VDU ​​prof. rašytojas Balys Sruoga, beje, čia jis rašė dramą „Milžino paunksmė.“

Vardas gyveno filologas prof. Vladimiras Šilkarskis, filosofas prof. Levas Karsavinas, germanistas prof. Gottlieb Studerus, rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Ji bute rengdavo kalbos šeštadienius, iš kurių vėliau atsirado žurnalas „Gimtoji kalba“.

Namo gyventojai susirinkdavo į smagius pasibuvimus. Jų metu diskutuodavo literatūros, teatro, meno, politikos temomis.

„Įsismaginę profesoriai suspindėdavo sąmoju: Krėvė mintinai cituodavo ištisus puslapius iš Adomo Mickevičiaus, Puškino ar Lermontovo poezijos; Šilkarskis, kuris mokėjo kone visą „Faustą“, ir Engertas – ką nors iš vokiečių literatūros; jiems nenusileisdavo Karsavinas, gražia dikcija berdamas posmus iš „Dieviškosios komedijos“ itališkai. (…) Sykį mūsų bute vyko repeticija – buvo ruošiama kažkokia tragiška scena. Aktorių tirukšmą išgirdo policija, įsiveržė į namus, lyg čia būtų koks kriminalas. Nelengva buvo įtikinti tvarkos saugotojus, kad tai – tik vaidinimas“, – knygoje „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose“ (1996) rašė Vanda Sruogienė.

Profesorių vardas virė kultūrinis gyvenimas./S. Javaitytės nuotr.

Profesorių name – įspūdingi Čiurlionienės šeštadieniai

Profesorių vardu pramintame name vykdavo ypatingi „Čiurlionienės šeštadieniai“, kur susirinkdavo kalbininkai, vertėjai. Jie sugužėdavo į S. Kymantaitės-Čiurlionienės nuomojamą butą. Šeimininkė svečiams iškepdavo sūrių pyragėlių su kmynais ir išvirdavo stiprios kavos.

Dažni „Čiurlionienės šeštadienių“ dalyvavo Jurgis Talmantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Vaitkus, Vanda ir Balys Sruogos, Salomėja Nėris, Kazys Bizauskas, Antanas Salys, Viktoras Kamantauskas. Čia lankiusis ir operos solistas Kipro Petrausko yra žmona, poetė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė. Susibūrimų metu buvo nagrinėjami vertimai, kuriami naujadarai. Žemuogių gatvėje buvo sukurtas dabar naudojamas naujadarai „sultinys“, „maltiniai“, „lietiniai“.

1944 m. namo šeimininkų Bilevičių šeima emigravo į Kanadą.

Saldainių popierėliai puoštas Žemuogių gatvės medis./S. Javaitytės nuotr.

Ant medžio – žmogeliukai iš saldainių popierėlių

Keliaujant pro Žemuogių g. 9 esantį namą dėmesį prikaustys originaliai puoštas medis. Ant medžio prie vartelių kabo iš saldainių popierėlių sukurtos žmonių figūrėlės. Šių papuošimų dabartinė namo gyventoja – pirmasis namo šeimininkas Viktoro Jocaičio įdukrą Angeliną Naskauskienę – išmokė kompozitoriaus Juozo Gruodžio žmona Stasė Gruodienė. Ji tarpukariu gyveno netoliese – profesorių name ir iš popierėlių lankstydavo balerinų, šokėjų, operos veikėjų figūrėles.

Vieno aukšto namą Žemuogių g. 9 iš Onos Daukšytės 1924 m. nusipirko rašytojas, žurnalistas Viktoras Jocaitis su šeima ir Liudvika Varašienė.

Šiuo metu name gyvenanti A. Naskauskienė yra gatvės istorijų puoselėtoja, tarsi gyvas eksponatas, sakė istorikė D. Kondrotaitė. Ji pažymėjo, kad A. Naskauskienė Kauno miesto muziejus M. ir K. Petrauskų muziejui padovanojo senųjų Žemuogių gatvės gyventojų daiktų: nuotraukos, papuošalų, servizą ir kt.

Gyvena istoriniuose namuose

Knygos „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“ (2023) autorės ne vienerius metus gyvena Žemuogių gatvėje: D. Kondrotaitė – dešimtmetį, o G. Gudaitytė – antrus.

Istorikė D. Kondrotaitė vos atsikrausčiusi pradėjo bendrauti su maždaug 90 m. kaimyne, klausytis istorijų apie gatvėje gyvenusius žmones, pasakojimai suintrigavo. 2020 m. vyksta istorijų festivalio renginiui „Pertrauktas gyvenimas“ ji surengė ekskursiją po Žemuogių gatvę. Prie jos turinio daug prisidėjo vietinė gyventoja Angelina Naskauskienė.

Istorikė gyvena name, kurį tarpukariu pasistatė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Ipolitas Jakštas. 1929 m. svarbi sklypą jis pardavė Justinai Gudėnienei, vaistininko-provizoriaus Justino Gudėno žmonai. Ji pasistatė modernų namą su vonia, centriniu šildymu, slėptuve. Bet pagyventi nespėjo, emigravo į užsienį.

Knygos „Žemuogių gatvė. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę” (2023) autorės G. Gudaitytės ir D. Kondrotaitės knygos pristatyme M. ir K. Petrauskų muziejuje išskleidė šią originalią knygą. Išskleista ji užima 4,83 m popieriaus. Leidinių ir eksperimentinių knygų serijos Knygos meno konkursas, organizuojamame Kultūros ministerijos apdovanojimą, Baltijos šalių apdovanojimą, o šalių knygos meno konkurso žiuri apdovanojimą 3 gražiausios Baltijos šalių knygos, tarp kurių pateko ir ši knyga./S. Javaitytės nuotr.

Kita knygos autorė, leidėja, iliustratorė, viena iš analoginės spaudos ir savilaidos studijos „Hands on Press“ įkūrėjų Gabrielė Gudaitytė 2020 m. kaip tik apsilankiusi istorikės D. Kondrotaitės vestoje ekskursijoje, tuomet ją sudomino gatvės istorija, gyventojų likimai. G. Gudaitytė gyvena name, kur tarpukariu veikė krautuvė. Įdomu, kad šis namas neturi nei vieno stataus kampo.

„Visa gatvė ir labiausiai visas Žaliakalnio rajono tuo metu buvo tankiai apgyvendintas tarpukario šviesuolių – rašytojų, tapytojų, profesorių, karininkų, politikų. Labai smagu, kad Žemuogių gatvėje dar yra senųjų gyventojų, čia gimusių, užaugusių, kai kurių šeimos namus ir pastatą. Šalia jų gyvena naujakuriai, studentai – telpa visi. Žemuogių gatvėje galima jaustis kaip kaime – vakarais ar savaitgaliais čia ramu, nors centras vos už kelių minučių. Darbo dienomis suplūsta studentų mašinos, renginiai futbolo manieže ar stadione taip pat sukelia daug šurmulio“, – sakė G. Gudaitytė.

Ar dabar Žemuogių gatvėje auga žemuogės? G. Gudaitytė kiemo augina šias uogas, pernai sulaukė pirmojo derliaus – keturiolikos uogų. Istorikė D. Kondrotaitė irgi turi kelis krūmelius. Jos nekantriai laukia prisirpstant šių saldžių uogų savo kieme.



Source link

About The Author

Populiariausi pažymėti

Daugiau iš autoriaus