BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius penkerius metus 44 iš 60 savivaldybių Lietuvoje bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga.
Du trečdaliai savivaldybių tokius biudžetus rengia kasmet, skelbia TILS atlikta apžvalga.
Iš viso tokiu būdu gyventojai jau nusprendė dėl 8 mln. eurų panaudojimo, įprastai savivaldybės vienam dalyvaujamajam biudžetui skiria nuo 7 iki 350 tūkst. eurų.
Vien pernai daugiau nei 106 tūkst. gyventojų 37 savivaldybėse balsuodami išsirinko 158 projektus, susijusius su savivaldybių infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimu. Tokiu būdu jie paskirstė 3,6 mln. eurų.
Devynios savivaldybės nurodė, jog per pastaruosius metus rengė dalyvaujamuosius biudžetus mokyklose.
Iš viso savivaldybės per dalyvaujamuosius biudžetus sulaukė beveik 1,2 tūkst. idėjų iš gyventojų.
Labai norėčiau, kad jos dar aiškiau apsibrėžtų savo keliamus tikslus ir ieškotų būdų, kaip tai daryti dar kokybiškiau.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad savivaldybės galėtų siekti kokybiškesnio dalyvaujamojo biudžeto proceso.
„Labai norėčiau, kad jos dar aiškiau apsibrėžtų savo keliamus tikslus ir ieškotų būdų, kaip tai daryti dar kokybiškiau. Pradėti būtų galima nuo gyventojų grįžtamojo ryšio rinkimo – pavyzdžiui, dalyvaujamojo biudžeto metu tai daro vos septynios savivaldybės“, – pranešime sako I. Kalinauskienė.
Dalyvaujamasis biudžetas – kartu su vietos bendruomene priimamas sprendimas dėl savivaldybės lėšų panaudojimo, kai gyventojai patys siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusias.
TILS apžvalga parengta remiantis visų Lietuvos savivaldybių pateikta informacija pagal rugpjūtį pateiktą užklausą apie dalyvaujamojo biudžeto veiklas nuo 2022-ųjų rugpjūčio.
Galerijos
-
Filmo „Per arti“ išanksti… -
Migracijos informacijos centr… -
Kaltinamųjų verslininko nu… -
Potvynis po Avižienių viaduk… -
Ruduo Vilniuje… -
Kauno geležinkelio stotyje … -
LKL rungtynės: Vilniaus „Ry… -
„Panevėžys“ pirmą kart… -
Pulkininko J. Vitkaus-Kazimier… -
Lietuvos ir Ukrainos karių pa…
-
Savivalda siūlo didinti finansavimą keliams 150 mln. eurų „neatimant iš kitur“
Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėt…
-
M. Švaikauskas: LAKD galėtų skolintis tik gavusi komercinių pajamų
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skolintis iš bankų ir finansuoti kelių projektus galės tik tuomet, kai gaus pajamų iš komercinės veiklos, o tam reikėtų keisti teisės aktus, sako jos vadovas Marius Švaikauskas.
… -
Valstybės kontrolė: elektros gamybos iš saulės ir vėjo plėtra nepakankama
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė – dabar elektros gamybos iš saulės ir vėjo plėtra nepakankama, teigia Valstybės kontrolė.
… -
Ekspertai įspėja: lietuviškų ir importuojamų produktų kokybė skiriasi
Parduotuvių lentynose importuojami maisto gaminiai sudaro didelę dalį Lietuvos pirkėjams siūlomo asortimento. Tai ypač pastebima žvelgiant į pieno ir mėsos skyrius. Visgi vartotojų apklausos rodo, kad dauguma šalies pirkėjų prioritetą teiki…
-
A. Armonaitė: Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų
Į Lietuvą ateinant JAV startuolių akceleratoriui „Plug & Play“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų.
… -
I. Segalovičienė abejoja, ar Seimas priims naujo NT mokesčio modelį
Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo vari…
-
Prezidento patarėja: visos idėjos dėl papildomų lėšų gynybai – svarstytinos
Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
… -
G. Skaistė apie prezidento siūlomą papildomą NPD už vaikus: reikia rasti ir šaltinius
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidentui siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius.
… -
G. Skaistė: nuogąstaujant dėl piktnaudžiavimo NT mokesčiu, ruošiamas naujas siūlymas
Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
… -
G. Nausėda: diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos
Diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos ir prie šio klausimo bus grįžta iki biudžeto priėmimo Seime, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
…
Daugiau straipsnių
