Seime skubant priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančias įstatymo pataisas, trečiadienį iki 10 tūkst. žmonių Vilniuje vėl susirinko protestuoti į Nepriklausomybės aikštę ir ginti laisvą žodį.
„Man atrodo, kad svarbu ateiti čia ir palaikyti laisvą žodį, palaikyti laisvus žmones ir kad nepasikartotų tai, kas buvo prieš nepriklausomybę“, – BNS sakė protesto akcijoje dalyvaujanti 27 metų komunikacijos srityje dirbanti Vanesa Ražinskytė.
Protestuotojai būriuojasi aplink aikštėje degančius laužus, laiko trispalves ir istorines vėliavas su Vyčiu, plakatus su užrašais „Aš – ne Vilniaus burbulas“, „Socdemai palaiko partnerystę, pasirodo, tik tarp Žemaitaičio ir Nausėdos“, „Nemuno dešra“, „Laisvą žodį ginsim iki galo“, „Jie galvojo mus užkas į žemę – jie nežinojo, kad mes sėklos – A. R. Vanagas“, „Nausėda gėda pelėda“.
Ant vieno iš plakatų buvo nupieštas katinas, rodantis vidurinį pirštą ir užrašyta „Žinutė nuo Nuodėgulio“, taip pat atneštas oranžinis karstas, ant kurio šono parašyta „Laisvas žodis“.
Finansinių technologijų įmonėje dirbantis 37 metų Aivaras tvirtino į protesto akciją atvykęs su šeima.
„Šneka visiškas nesąmones ir galvoja, kad mes esame kvailiai. Manau, kad nesame mes kvailiai, dėl to čia ir einame“, – apie valdžios elgesį BNS sakė vyras.
Jis tvirtino, kad reikia kovoti, kol dar įmanoma.
64 metų valstybės tarnautoja Audronė Mačiulytė BNS teigė, jog valdžia turėtų elgtis racionaliai ir pradėti diskusiją su žurnalistų bendruomene.
„Nepatinka valdžios buldozeriu stumiamos pataisos prieš LRT, prieš laisvą žodį. Pirmiausia nepatinka, kokiu būdu jos priimamos. Dėl turinio turėtų diskutuoti su žurnalistais, su bendruomene, o ne buldozeriu stumti“, – sakė ji.
Žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos organizuojamas protestas vyksta antrą dieną iš eilės. Į akciją planuojama rinktis ir ketvirtadienį.
Tuo metu S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“, kuria šalies vadovo Gitano Nausėdos reikalaujama pataisas vetuoti, jei joms būtų pritarta.
Nuo prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įrengtos scenos kalbėjęs LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius tikino, jog Seimui priėmus LRT pakeitimus „protestai kelsis prie Prezidentūros“.
„Noriu kreiptis tiesiogiai į prezidentą Gitaną Nausėdą, jo ekscelencija, būkit geras, vetuokit šias įstatymo pataisas, grąžinkit jas Seimui ir kalbėkitės su valdančiąja koalicija pirmiausia tam, kad jie sustabdytų tą buldozerį ir mus, visuomenę, pakviestų diskutuoti“, – sakė žurnalistas.
Kaip rašė BNS, valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Seimas baigė svarstyti LRT pataisas, iki priėmimo – žingsnis
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Seimas ketvirtadienį rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį dėl LRT įstatymo pataisų. Parlamentas identišką posėdį dėl to paties įstatymo pakeitimo surengė ir trečiadienį.
Per jį po svarstymo pritarta LRT įstatymo pataisai, kad visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba slaptu balsavimu, o dėl nepasitikėjimo jis gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
„Šiandien bandymai užvaldyti mūsų visų visuomeninį transliuotoją yra akivaizdūs kaip ant delno ir socialdemokratai darys viską, kad tai įgyvendintų dar iki Kalėdų. Jie tarsi koks Grinčas nori sugadinti visiems jums, už laisvą žodį pasisakantiems žmonėms, Kalėdas.“, – nuo scenos kalbėjo Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, jog skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
„Darosi baisu. Po šito buldozerio jau tikrai galima viskas, bus galima priminėti įvairius įstatymus tokiu būdu, po šito buldozerio aš pati sau pradedu užduoti klausimą, ar mes dar tikrai esame demokratinė teisės viršenybės valstybė. Kas liūdniausia, negaliu šiandien į šitą klausimą atsakyti“, – sakė B. Davidonytė.
„Nesiklauso mūsų“: Seimui svarstant LRT pataisas, į protestą susirinko keli tūkstančiai žmonių
