Lietuvos ekonomika transformuojasi – iš lėto mažėja apdirbamosios gamybos dalis, o paslaugų dalis, priešingai, auga. Apdirbamoji gamyba, neretai vadinama Lietuvos ekonomikos garvežiu, reikšmingai prisideda prie visos ekonomikos augimo ir itin svariai padėjo atsitiesti po ekonomikos augimo stabtelėjimų ir jos susitraukimų (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Būtent apdirbamoji gamyba paprastai pirmoji parodydavo atsigavimo ženklų, o po to jau ir kitos veiklos.
Komentuoja Laura MociūnaitėLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė
Per pastaruosius tris dešimtmečius apdirbamoji gamyba pademonstravo spartų plėtros tempą – jos sukuriama pridėtinė vertė padidėjo beveik penkis kartus. Tiesa, augimo tempas linkęs lėtėti, o ryškesni pokyčiai pastebimi po ekonomikos sukrėtimų laikotarpių. Po pastarųjų – pandemijos, karo ir energijos išteklių kainų šuolio – šokų apdirbamoji gamyba auga vidutiniškai dvigubai lėčiau nei prieš tai buvusiu palyginamu laikotarpiu (žr. 1 pav. grafiką dešinėje). Plėtrą apsunkina ir iššūkiai, susiję su konkurencingumu, pavyzdžiui, pastebimai išaugusi darbo užmokesčio dalis pridėtinėje vertėje, kiniškų prekių skverbimasis į Europos rinką, JAV įvesti importo muitai ir kiti veiksniai. Esant tokioms aplinkybėms, apdirbamosios gamybos eksportas auga lėčiau nei visa ekonomika – eksporto dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), nuo 2010 m. sumažėjo apie penktadaliu ir dabar sudaro apie 40 proc.
Lėčiau didėjant apdirbamajai gamybai, jos pridėtinės vertės dalis Lietuvos ekonomikos struktūroje sumažėjo nuo 18,9 proc. (2010 m.) iki 14,9 proc. (2025 m.1). O paslaugų pridėtinės vertės dalis, priešingai, kaip ir būdinga išsivysčiusioms ekonomikoms, auga ir, nuo 2010 m. padidėjusi 5 proc. punkto, 2025 m. sudarė 72,3 proc.
1 pav. Apdirbamosios gamybos įtaka BVP augimui (grafikas kairėje) ir apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės raida (grafikas dešinėje)
Apdirbamosios gamybos struktūra tampa pažangesnė – vienas euras, kurį apdirbamosios gamybos įmonės gauna už savo produkciją, atneša daugiau pridėtinės vertės. Tai lemia sparčiau auganti aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonė. Nuo 2014 m. aukštųjų technologijų pramonės gamyba išaugo 4,7, o vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės – 2,2 karto. Žemųjų technologijų pramonė, priešingai, padidėjo mažiau, o pastaraisiais metais netgi stebima šios šakos stagnacija (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Sparčiau augant aukštesnės pridėtinės vertės gamybai, jos dalis visoje apdirbamosios gamybos struktūroje didėja: aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės dalis, 2014 m. sudariusi 18,2 proc., 2025 m. jau siekė beveik ketvirtadalį (22,7 %).
2 pav. Apdirbamosios gamybos šakų raida ir apdirbamosios gamybos produkcijos struktūra pagal technologinį intensyvumą
.png)
Aukštųjų technologijų pramonės augimą labiausiai paskatino Teltonikos įmonių2 plėtra. Itin sparčiai augusios Teltonikos įmonės, užsiimančios sumontuotų elektroninių plokščių gamybos, matavimo, bandymo, navigacinės ir kontrolės įrangos prietaisų ir aparatų gamybos bei ryšių įrangos gamybos veiklomis, lėmė apie 41 proc.3 viso aukštųjų technologijų pramonės augimo per pastarąjį dešimtmetį. Šios prieš penkerius septynerius metus įkurtos įmonės itin sparčiai augo ir ne tik daugiausia prisidėjo prie aukštųjų technologijų pramonės augimo, tačiau apskirtai pateko tarp sparčiausiai augusių visos apdirbamosios gamybos įmonių (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Prie aukštųjų technologijų pramonės augimo reikšmingai prisidėjo ir optinių prietaisų bei fotografijos įrangos gamybos veikla užsiimančios Light Conversion, UAB, ir UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“, lėmusios atitinkamai 9 ir 7 proc. šio segmento augimo nuo 2014 iki 2024 m.
Prie vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės augimo daugiausia prisidėjo UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ji lėmė daugiau nei ketvirtadalį viso vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės augimo nuo 2014 iki 2024 m. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamybos veikla užsiimanti įmonė, nuo 2014 m. savo pajamas padidinusi beveik dešimt kartų, taip pat pateko tarp sparčiausiai augusių visos apdirbamosios gamybos įmonių. Pastebėtina, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu įmonės pajamos buvo pakilusios dar daugiau dėl išaugusios įmonės gaminamų reagentų paklausos (žr. 3 pav. grafiką kairėje).
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos veikla, kuri yra priskiriama aukštųjų technologijų pramonei ir kuriai priklauso Teltonikos įmonės, yra viena iš labiausiai savo dalį visoje apdirbamosios gamybos struktūroje padidinusių veiklų. Šios veiklos dalis apdirbamosios gamybos struktūroje per dešimtmetį padidėjo apie 3,5 karto ir 2024 m. sudarė 4 proc. (žr. 3 pav. grafiką dešinėje). Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos veikla tebebuvo didžiausia apdirbamosios gamybos veikla, sudaranti beveik penktadalį jos struktūros, tačiau ši dalis mažėja. Augant kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, ir variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos ir kitoms veikloms, kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos veiklos dalis apdirbamosios gamybos struktūroje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik trečdaliu.
3 pav. Sparčiausiai augusios apdirbamosios gamybos įmonės (grafikas kairėje) ir apdirbamosios gamybos produkcijos struktūra pagal ekonomines veiklas (grafikas dešinėje)
.png)
Aukštesnio technologinio intensyvumo įmonės yra pelningesnės. Aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonė 2024 m. sugeneravo apie 23 proc. visų apdirbamosios gamybos pajamų, o vertinant pelną4joms teko dvigubai didesnė dalis – apie 47 proc. viso apdirbamosios gamybos uždirbto pelno. Paprastai aukštesnio technologinio intensyvumo įmonės yra našesnės, o tai reikšmingai padeda siekti geresnių finansinių rezultatų (žr. 4 pav.)
4 pav. Darbo našumo ir darbo užmokesčio ryšys apdirbamojoje gamyboje 2023–2024 m.
.png)
Didžiausia apdirbamosios gamybos įmonė pagal pajamas – AB „ORLEN Lietuva“. Tarp didžiausių įmonių, sugeneravusių 40 proc. visų apdirbamosios gamybos pajamų, dominuoja žemųjų bei vidutinių ir žemųjų technologijų pramonei priskiriamos įmonės (žr. 5 pav.). Nors kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos dalis apdirbamosios gamybos struktūroje per pastarąjį dešimtmetį pastebimai sumenko, AB „ORLEN Lietuva“ neužleido savo pozicijų ir 2024 m. toliau buvo didžiausia apdirbamosios gamybos įmonė. Ji 2024 m. sugeneravo beveik penktadalį visų apdirbamosios gamybos pajamų.
5 pav. Didžiausios apdirbamosios gamybos įmonės, 2024 m. sugeneravusios 40 proc. šio sektoriaus pajamų
.png)
Šaltiniai: Sodra, VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: remiamasi VĮ Registrų centre pateikiamais įmonių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, kurie buvo prieinami rugsėjo 29 d.
Didžiausia apdirbamosios gamybos įmonė pagal pelną – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Tarp didžiausių apdirbamosios gamybos įmonių pagal uždirbtą pelną, priešingai nei pagal sugeneruotas pajamas, dominuoja aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonei priskiriamos įmonės (žr. 6 pav.). O pati didžiausia yra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2024 m. uždirbusi beveik ketvirtadalį viso apdirbamosios gamybos pelno. Be to, pastebėtina, kad apdirbamosios gamybos pelno pasiskirstymas yra labiau koncentruotas nei pajamų – 40 proc. sektoriaus pelno dalijasi mažesnis įmonių skaičius nei tokios pat pajamų dalies atveju.
6 pav. Didžiausios apdirbamosios gamybos įmonės, 2024 m. uždirbusios 40 proc. šio sektoriaus pelno
.png)
Šaltiniai: Kai tikVĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: remiamasi VĮ Registrų centre pateikiamais įmonių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, kurie buvo prieinami rugsėjo 29 d.
Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcija tvirtu žingsniu juda vis didesnės pažangos link. Norint užtikrinti ir tolesnį tvarų Lietuvos pragyvenimo lygio artėjimą Vakarų valstybių link, svarbu, kad šis procesas nenutrūktų, kadangi aukštesniųjų technologijų pramonė pasižymi didesniu našumu ir didesniais atlyginimais (žr. 4 pav.), yra atsparesnė sukrėtimams, aukštųjų technologijų pramonės eksporto konkurencingumas mažiau priklauso nuo kainų veiksnių, o tai stiprina viso eksporto konkurencingumą.
1 Čia ir kitur šiame komentare – pelnas prieš mokesčius.
2 Apima UAB „TELTONIKA EMS“, UAB TELTONIKA TELEMATICS ir UAB TELTONIKA NETWORKS.
3 Šiame komentare, analizuojant įmonių finansinius duomenis, remiamasi VĮ Registrų centre pateikiamais įmonių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, kurie buvo prieinami 2025 m. rugsėjo 29 d. Kai kurios įmonės galėjo būti nepateikusios pelno (nuostolio) ataskaitų dėl skirtingų finansinių metų, vėlavimo ar kitų priežasčių.
4 Čia ir toliau 2025 m. I–III ketv.
