V. Čmilytė-Nielsen: biudžeto projektą verta palaikyti, net ir nebūnant valdančiojoje koalicijoje

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad 2024 m. biudžeto projektas yra parengtas gerai ir užtikrina kylančias pajamas plačioms žmonių grupėms.

Pasak jos, vertinant visumą, biudžetą verta palaikyti „net ir nebūnant valdančiojoje koalicijoje“.

„Jaučiu atsakomybę už tai, koks bus biudžetas kitais metais, ar tie pažadai, kurie yra duoti, bus įvykdyti. Biudžetas parengtas tikrai gerai – kyla pajamos labai plačioms grupėms žmonių, t. y. nuo švietimo susitarimo įgyvendinimo, kur skirta papildomai beveik 400 milijonų eurų, iki kylančių algų pareigūnams, kultūros srities darbuotojams ir daugeliui kitų grupių“, – penktadienį LRT televizijai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad vertinant tą visumą biudžetą tikrai verta palaikyti, net ir nebūnant valdančiojoje koalicijoje“, – tvirtino ji.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.

BFK posėdžio metu balsavo, ar pritarti asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta, tačiau balsų dauguma buvo nuspręsta šį klausimą, kaip ir Europos reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetų siūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei. Toks pats sprendimas bendru nutarimu buvo priimtas ir dėl kitų parlamentarų bei institucijų ir parlamento komitetų pasiūlymų.

ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.