BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.
VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.
„Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas. Dėl šios priežasties manome, kad tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – pranešime teigė J. Rukšėnaitė.
Be to, pasak VK, žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos antroje šių metų pusėje lėtins infliaciją ir skatins ekonomiką, tačiau kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis.
Anot Valstybės kontrolės, Lietuvos ekonomikai įtakos turi ir pagrindinių šalies eksporto partnerių ūkio sulėtėjimas bei numatomas atsigavimas 2024-aisiais.
VK patvirtino birželio pabaigoje Finansų ministerijos atnaujintas šalies ekonomines prognozes, pagal kurias BVP šiemet turėtų smukti 1 proc., o 2024 metais tikimasi 2,5 proc. augimo.
Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 metais. Sulėtėjus šių metų realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.
Teigiama, jog Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė didesnį nei tikėtasi – 2,4 proc. susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė sumažėjęs eksportas, namų ūkių vartojimo nuosmukis ir palyginamosios bazės efektas.
-
Seimo komitetas nurodė su tarpmiestinių autobusų įmonėmis sudaryti ilgalaikes sutartis
Seimo Ekonomikos komitetas nurodė Susisiekimo ministerijai įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) su tarpmiestinių maršrutų autobusų įmonėmis, norinčiomis tęsti paslaugas tais pačiais maršrutais, leidimus iš…
-
G. Nausėda: turime spartinti bendrus Lenkijos ir Baltijos šalių infrastruktūros projektus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bendradarbiaujant Lietuvai ir Lenkijai būtina spartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, taip pat bendrus abiejų šalių automobilių kelių ir geležinkelių projektus.
… -
Eurostatas: būsto kainų augimas šiemet Lietuvoje – vienas didžiausių ES
Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.
… -
G. Nausėda: NATO renginiui išleisti pinigai investuoti prasmingai
NATO viršūnių susitikimui išleisti pinigai investuoti prasmingai, nors renginio biudžetas galėjo būti mažesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
… -
Lietuva ir Pietų Korėja glaudžiau bendradarbiaus turizmo srityje
Lietuva ir Pietų Korėja sutarė glaudžiau bendradarbiauti turizmo srityje – tai numatantį susitarimą pasirašė abiejų šalių ministrai.
… -
Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje birželį mažėjo 2 proc.
Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje birželį dujos vidutiniškai kainavo 36,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 2 proc. mažiau nei gegužę.
… -
LEA: tarifus per savaitę mažino „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“
Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, tuo metu „Ignitis“ kainas didino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
… -
Seimas imasi teisininkų sukritikuoto atsiskaitymų grynaisiais apvalinimo
Paskutinę pavasario sesijos dieną parlamentarai priėmė svarstyti Seimo teisininkų sukritikuotą iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.
… -
Politikams laukiant kaimynų sprendimo dėl sinchronizavimo kol kas – techninės diskusijos
Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa kai kurie Seimo nariai teigia, jog būtina siekti, kad Baltijos šalys sinchronizuotųsi kuo greičiau, todėl artimiausiu metu tikimasi politinių Latvijos ir Estijos s…
-
G. Šimkus: Vokietijos bankai galėtų didinti konkurenciją Lietuvoje
Vokietijos bankams Lietuvoje yra itin palankios sąlygos plėsti veiklą, teigia Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, geras sąlygas bankams ir galimybę konkuruoti įrodo aukštas jau veikiančių bankų pelningumas.
…
Daugiau straipsnių