Trečiadienis, 21 vasario, 2024
PradžiaVerslasVilniuje pradedama vystyti vandenilio gamybos ir naudojimo infrastruktūra

Vilniuje pradedama vystyti vandenilio gamybos ir naudojimo infrastruktūra

Vilniaus miesto tarybai pritarus žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo transporte vystymui jau pradedami pirmieji darbai.

Anot miesto mero Valdo Benkunsko, įgyvendinus projektą Vilniuje bus visa infrastruktūra tokiam transportui – nuo vandenilio gamybos iki pasipildymo stotelių.

V. Benkunsko teigimu, panašia linkme eina ir kitos Europos valstybės, todėl Vilnius stengsis šį projektą įgyvendinti kuo greičiau.

„Miestas ir šilumos tinklai stoja į konkurencinę kovą su visomis likusiomis Europos sostinėmis ir miestais dėl šitų technologijų įsigijimo, nes poreikis yra milžiniškas, jis eina tuo keliu, dėl to laikas, kada atsistoti į eilę įsigyjant tiek autobusus, tiek visas technologijas, yra be galo svarbus“, – žurnalistams antradienį teigė miesto meras.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad vandenilį ateityje Lietuva galės tiek eksportuoti, tiek importuoti.

„Lietuva kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija planuoja vandenilio vamzdyną iš šiaurės į centrinę Europą, kur bus didžiausi pramoniniai pajėgumai ir vandenilis bus labiausiai reikalingas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Pasak jo, planuojama, kad Lietuva 2030 metais pagamins apie 130 tūkst. tonų vandenilio, ir tai yra milžiniškas skaičius – pavyzdžiui, nuvažiuoti autobusu 100 kilometrų reikia vieno kilogramo.

„Mūsų energetikos įmonė Vilniaus šilumos tinklai, kurie jau sudėjo parašus ant sutarties dėl Europos Sąjungos paramos, ir artimiausiu metu prasidės visi projektavimo, įsigijimo darbai tam, kad mes pradėtume gaminti žaliąjį vandenilį“, – sakė V. Benkunskas.

Jis taip pat pridūrė, kad pirmoji vandenilinio kuro degalinė planuojama Justiniškėse.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad  įmonė vandenilio gamybą ketina pradėti per dvejus metus.

„Projektas labai intensyvus, du metai, rinkoje dabar yra tokia situacija, kad elektrolaizerių įsigyti yra tam tikras iššūkis, (…) ateinantį mėnesį prasideda rinkos konsultacijos, kur gali dalyvauti iš viso septyni dalyviai, tikimės, kad konkurencija bus dar didesnė“, – žurnalistams sakė G. Bakanas.

„Mūsų įmonės teritorijoje mes statysime 3 megavatų elektrolaizerį, kuro kompresorių, vandenilio saugyklą, per metus planuojam pagaminti apie vieną milijoną talpų vandenilio, kuris galės būti naudojamas tiek Vilniaus viešajam transportui, tiek galbūt kitam transportui“, – aiškino VŠT vadovas.

Vandenilio gamybos įrenginiai pagamins dujų 40-čiai autobusų (įvertinus jų vidutinių maršrutų ilgį), dujų saugykloje tilps 19 tūkst. kubų vandenilio. Gamybai bus naudojama biokuro jėgainėje bei saulės ir vėjo elektrinių pagaminta elektra.

Antradienį Vilniuje prasidėjus vandeniliu varomo autobuso bandymams bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vadovas Darius Aleknavičius sako, šie autobusai yra pranašesni nei elektriniai, nes didmiesčio maršrutai ilgi, jų nereikia ilgai krauti.

„Vieną iš pranašumų mes matome, kad vandenilinį transportą Vilniuje mes galime panaudoti ir ilgiesiems maršrutams, tai, pavyzdžiui, paimti dviejų pamainų važiuojančius autobusų maršrutus, kurie nuvažiuoja apie 250-300 ir gal ir daugiau kilometrų. Kitas privalumas yra greitas užpildymas – autobusą užpildyti užtrunka apie 10 minučių“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė D. Aleknavičius.

Jo teigimu, numatyta, kad konkursai dėl 16-os vandenilinių ir daugiau nei 30 elektrinių autobusų įsigijimo bus paskelbti  kitais metais.

Anot VVT vadovo, bandymų metu bus stebimos realios autobuso sąnaudos, VVT vairuotojai teiks komentarus dėl jo valdymo.

„Šį autobusą bandysime dvi dienas, važiuosime dviem maršrutais, važiuosime be keleivių, tačiau imituosime, kaip realiais maršrutais važiuojame, stosime stotelėse, naudosime klimato sistemas“, – sakė D. Aleknavičius.

Vilniaus savivaldybės taryba rugpjūčio pabaigoje pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui už daugiau nei 8 mln. eurų.

70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. eurų) finansuoja Energetikos ministerija iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, likusią dalį – 2,4 mln. eurų skiria Savivaldybė iš biudžeto lėšų.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments