Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2025 m. pirmojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balansas (ESB)kitaip nei praėjusių metų keturis ketvirčius, yra deficitinis ir sudaro 99,0 mln. Eur, arba –0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėję pirminių ir antrinių pajamų balanso deficitai, kurių neatsvėrė bendra prekybos ir paslaugų balansų teigiama suma. Prekių importas, vertine išraiška padidėjęs labiau už eksportą (atitinkamai 376,9 mln. ir 326,0 mln. Eur), padidino užsienio prekybos deficitą 3,2 proc., jis sudarė 1,6 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų importui sumažėjus daugiau už jų eksportą – atitinkamai 11,6 ir 7,0 proc. – paslaugų balanso perviršis išaugo (1,4 %) ir sudarė 2,2 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas ūgtelėjo 3,3 karto ir sudarė 469,6 mln. Eur – tai daugiausia nulėmė investicinių pajamų balanso deficitas (515,4 mln. Eur), susidaręs dėl tiesioginiams investuotojams išmokėtų dividendų ir dėl sumažėjusio perviršinio kitų pirminių pajamų balanso (41,2 mln. Eur), kurį lėmė sumenkusios Europos Sąjungos (ES) subsidijos žemės ūkiui;
antrinių pajamų balanso deficitas ženkliai padidėjo ir sudarė 161,0 mln. Eur (2024 m. IV ketvirtį – 8,9 mln. Eur). Šį pokytį lėmė valdžios sektoriaus gauta mažesnė ES finansinė parama ir išaugusios įmokos į ES biudžetą bei pridėtinės vertės mokesčio ir bendromis nacionalinėmis pajamomis grindžiamų nuosavų išteklių pervedimai.
Palyginkime: prieš metus ESB buvo perviršinis ir sudarė 609,6 mln. Eur, arba 3,5 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, krito 2,8 karto ir sudarė 199,2 mln. Eur. Tam įtakos turėjo mažėjusios iš ES struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 550,1 mln. Eur;
ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 395,3 mln. Eur, arba –2,1 proc. BVP. Tai lėmė sumažėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (1,3 mlrd. Eur) ir neigiami grynieji tiesioginių ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 257,2 mln. ir 112,6 mln. Eur), kurių neatsvėrė teigiamas grynasis kitų investicijų srautas (1,3 mlrd. Eur).
Palyginkime: 2024 m. pirmąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas irgi buvo neigiamas ir sudarė 20,9 mln. Eur, arba –0,1 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 82,0 mln. Eur, arba –0,1 proc. BVP, prieš metus – 2,8 mlrd. Eur, arba –3,7 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 66,0 mlrd. Eur, arba 82,9 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –9,7 mlrd. Eur, arba –12,2 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 53,1 mlrd. Eur, arba 71,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –7,1 mlrd. Eur, arba –9,5 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (117.8 KB Atsisiųskite piktogramą)
