A. Makūnienė sakė, kad metuose jai daugiausiai džiaugsmo teikia dvi dienos: kai gabiems Kauno rajono mokiniams jos vadovaujamas fondas teikia stipendijas ir knygelių, kurių išleista jau šešiolika, pristatymai.
Šiųmečiame fondo leidinyje „Dar vakar buvo vasara“– kraštiečio Roberto Keturakio (1935 – 2021) eilėraščiai. Pasak A. Makūnienės, ši knyga ypatinga, nes ją parašęs poetas buvo Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos pirmos laidos abiturientas, iliustracijas piešė šios mokyklos moksleiviai (mokytoja Ignė Masalskienė), eilėraščius atrinko irgi garliavietė literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Inga Daugirdė.
Prie leidinio taip pat prisidėjo redaktorė Marija Kuktorienė, dizainerė Neringa Kartanė, kitos fondo savanorės. Poeto kūrybą leido panaudoti jo žmona Regina Keturakienė.
Knygelės leidėjams dėkojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris, o Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė jauniesiems iliustratoriams įteikė dovanėlių.
R. Keturakis nerašė specialių kūrinių vaikams, tačiau dauguma jų yra universalūs ir tinkami įvairaus amžiaus skaitytojams. Poetas sakydavo, kad laisvas gali būti tik skaitantis ir išsilavinęs žmogus. Jis mėgo gamtą ir tvirtino, kad gerą eilėraštį galima sukurti tik pabudus ankstų rytą.
„Lietuvių poezijoje tikriausiai nerasime kūrėjo, kurio eilėse būtų tiek daug dangaus, saulės, debesų, žvaigždžių, pievų, gėlių, ir kuriose būtų tiek tikėjimo žmonių gerumu“, – pastebėjo I. Daugirdė.
Renginio vedėjos iškėlė retorinį klausimą: kas šiandien svarbiau – knyga ar telefonas? Vicemeras Antanas Nesteckis prisiminė savo pirmąjį mokyklinį elementorių “Saulutė” ir tvirtino, kad jam knygos visą gyvenimą darė didžiulę įtaką. Renginio pabaigoje visi priėjo prie išvados, kad dirbtinio intelekto laikais išmanieji telefonai yra svarbūs, tačiau niekas negali pakeisti knygų, nes jos lavina protą, skaitydami atrandame ir kuriame save, tampame geresni.
„Eikime veidu į saulę, vien tik veidu į saulę. Iki saulėlydžio“. Tokiu keliu kvietė eiti ir poetas R. Keturakis.
