Prezidentui siūlant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą daugiavaikėms šeimoms ir kitas priemones šalies demografinei padėčiai gerinti, Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, jog siekis – kad Lietuvoje gimstamumo rodiklis ūgteltų iki 1,5 gimusio kūdikio vienai moteriai.
Tačiau šalies vadovo vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais pripažįsta, jog tai pasiekti bus sunku.
„Prezidentas akcentuoja, kad labai svarbu yra sumažinti gimstamumo kritimą, bent jau jį sustabdyti, turime didžiulį kritimą per paskutinius kelis metus. O jeigu yra galimybė – net ir jį padidinti iš tikrųjų. Turėjome diskusiją su sociologais, kad tas rodiklis, jeigu jisai paaugtų nuo 1,1–1,2 iki 1,5 – tai galėtų būti orientyras, ko turėtume siekti“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.
„Aišku, tai yra sudėtinga pakeisti“, – pridūrė jis.
G. Nausėda siūlo penkerius metus už kiekvieną gimusį vaiką taikyti nulinį GPM tarifą du ar daugiau atžalų susilaukusioms šeimoms, diskutuoti apie pelno mokesčio paskatas darbdaviams, kurie įdarbintų tokius tėvus.
Be to, šalies vadovas ragina jaunoms šeimoms nustatyti socialinio draudimo bazę nėštumo ir gimdymo atostogoms, diskutuoti apie galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų už studijas gimus vaikui, suteikti teisę vaikus auginančioms šeimoms į išperkamąją nuomą, regionuose vystant municipalinius būstus.
Anot V. Augustinavičiaus, Lietuvoje jauni žmonės nebūtinai yra galutinai nusprendę nesusilaukti vaikų, o planus tapti tėvais yra tiesiog atidėję.
„Prezidentas (…) mato, kad gimstamumas jau eilę metų mažėja, ypač po 2022 metų padidėjo kritimas gimstamumo. Iš kitos pusės, ką rodo tarptautinės organizacijos, Lietuva yra viena iš kelių šalių, kuri priskiriama prie šalių grupės, kuriai sakoma, kad galbūt čia yra tik atidėti sprendimai susilaukti vaikų“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
„Jeigu tai yra tam tikri atidėti sprendimai, tai be abejo, politikams matyt yra dabar pagrindinis laikas įsiterpti su papildomomis paskatomis“, – pabrėžė patarėjas.
Opozicinių konservatorių parlamentarė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad kai kurios G. Nausėdos priemonės galėtų „paveikti sprendimą susilaukti vaikų“, tačiau abejojo, ar siūloma GPM lengvata būtų efektyvi.
Jos teigimu, didesnį skatinamąjį efektą turėtų tiesioginės išmokos, be to, sprendimą susilaukti vaikų geresnė prieiga prie būsto ir darželių, garantijos, jog susilaukus vaikų tėvai išsaugos darbo vietas.
„Paprastai mokesčių lengvatos yra naudojamos labiau skurdui mažinti, o ne motyvacijai ir elgsenai keisti. Paprasti žmonės įprastai nemato pinigų, kuriuos jiems duoda, tad nelabai jaučia tos naudos, kuri ateina su mokesčių lengvatomis – galvoja, kad tai tiesiog yra jų darbo užmokesčio dalis“, – LRT radijui antradienį teigė G. Skaistė.
Lapkritį paskelbta iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa parodė, jog daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogas arba labai blogas reiškinys.
Tarptautinio valiutos fondo spalį pateiktais duomenimis, Lietuva susiduria su smarkiu demografiniu spaudimu, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos. Pasak jo, 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ūgtelėjo iki 1,89 milijono.
Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo kur kas mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.
Mažiausias gimstamumas užpernai buvo Maltoje – 1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai. Ispanijoje šis rodiklis siekė 1,12, o Lietuvoje – 1,18.
