Pirmadienis, 26 vasario, 2024
PradžiaVerslasBriuseliui – Lietuvos kritika dėl EK pasiūlymų Bendrijos biudžetui

Briuseliui – Lietuvos kritika dėl EK pasiūlymų Bendrijos biudžetui

Lietuva kritikuoja svarstomą Europos Komisijos (EK) siūlymą Bendrijos biudžetui skirti 30 proc. pajamų už parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), o birželį pateiktame peržiūrėtame 2021–2027 metų biudžeto – daugiametės finansinės programos – projekte pasigenda finansavimo kariniam mobilumui.

Be to, šalies poziciją formuojančios ministerijos skeptiškai vertina ir dalį kitų su ES biudžetu susijusių Briuselio pasiūlymų, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos tarp Bendrijos narių.

Tokiai Finansų ministerijos pristatytai Vyriausybės pozicijai praėjusį trečiadienį uždarame posėdyje pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. 

„Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus, juolab, kad ši priemonė buvo skirta skatinti nacionaliniam šalių žalinimui. Jeigu dabar daugiau tų surenkamų lėšų turėsime pervesti į (ES – BNS) biudžetą, tai mes ne visiškai pasieksime ir tuos nacionalinius tikslus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Bijoma, kad sumažės lėšos Klimato kaitos programai

Siekiant padengti ekonomikos gaivinimui pasiskolintas lėšas Komisija dar 2021 metų gruodį pasiūlė nustatyti tris naujus  biudžeto pajamų šaltinius – vadinamuosius nuosavus išteklius – apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) bei pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir didžiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalies įnašus. 

Vis dėlto iš pradžių siūliusi į biudžetą nukreipti 25 proc. pajamų, gautų aukcionuose pardavus ATL, birželį Komisija pasiūlė šią dalį padidinti iki 30 proc.

Tačiau toks siūlymas netenkina Lietuvos. Poziciją šiuo klausimu formuojančių Finansų ir Aplinkos ministerijų teigimu, pritarus EK pasiūlymui sumažėtų Klimato kaitos programai tenkančių lėšų dalis.

Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus.

„Lietuva nuosekliai laikosi skeptiškos pozicijos dėl apyvartinių taršos leidimų kaip naujo Europos Sąjungos nuosavo ištekliaus, kadangi jų sistemos pagrindu sugeneruotos lėšos yra esminis šaltinis nacionalinėms klimato kaitos priemonėms finansuoti. Be to, pasiektas susitarimas dėl naujojo Socialinio klimato fondo dizaino pilnai neamortizuotų Lietuvos įmokų nuo apyvartinių taršos leidimų kaip nuosavo ištekliaus, ypač išplėtus jų prekybą į papildomus sektorius“, – komentare BNS teigė Finansų ministerija.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovės Vilijos Augutavičienės, šiuo metu už EK aukcionuose parduotus ATL gautos pajamos keliauja į ES Inovacijų bei Modernizavimo fondus, o dalis jų skiriama šalims narėms. Pasak V. Augutavičienės, Lietuvoje šios lėšos skiriamos Klimato kaitos programai.

„Jeigu į nuosavus išteklius nueina dalis lėšų (gautų aukcionuose pardavus ATL – BNS), ko anksčiau nebuvo, (…) tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame“, – BNS teigė V. Augutavičienė.

„Klimato kaitos programa realiai yra vienintelis toks rimtas šaltinis, kuris yra nepriklausomas nuo nacionalinių pajamų, kur realiai priklauso tik nuo apyvartinių taršos leidimų kainos rinkoje“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Jos teigimu, nors Lietuva nepritarė ir 2021 metų gruodį pateiktam pasiūlymui dėl 25 proc., dabar siekiant kompromiso jam būtų linkusi pritarti.

„Mes žiūrime į bendrą situaciją, kuri yra Europos Sąjungoje, ir manome, kad 25 procentai yra jau tai, kur mes galime atsitraukti ir pritarti. Bet mes tikrai nepritariame didinimui“, – tikino V. Augutavičienė.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, į biudžetą skiriant 25 proc. ATL pajamų Lietuva 2024–2030 metais Bendrijai turėtų sumokėti 454 mln. eurų, o padidinus šią dalį iki 30 proc. – 545,5 mln. eurų.

Tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame.

V. Sinkevičius: „Šalys didelių pokyčių nepajustų“

Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad nauji pajamų šaltiniai ES biudžetui buvo pasiūlyti siekiant Bendrijai grąžinti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui  (RRF) pasiskolintas lėšas.

„Komisijos pozicija nuo pat pradžių buvo, kai buvo priimtas RRF planas, kad tos lėšos yra skolintos ir jas reikės kažkaip atiduoti. Atiduoti reikės iš vienokių ar kitokių pajamų. Dėl to buvo siūlymas matant, kad būtent dėl (išaugusios – BNS) kainos iš ATL pajamos augs labai smarkiai, vienas iš tokių siūlymų, kad būtų ir skirta būtent 30 procentų“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Jo teigimu, ATL kainos toliau augs, todėl net ir dalį jų pajamų nukreipus į biudžetą Bendrijos narės nepajustų didelių pokyčių.

„Kalbant apie priemonių, susijusių su klimato kaita, finansavimą, tai būtent RRF lėšos tam taip pat gali būti skirtos. Tai šiuo atveju vyriausybės nenukentėtų. Kaip tik, jeigu mes kalbame apie 2030-ųjų metų įsipareigojimus, daugeliui jų jau reikalingi sprendimai dabar ir lėšos reikalingos dabar“, – teigė V. Sinkevičius.

„ATL lėšos yra dar negautos lėšos, todėl šiuo atveju Komisija kaip tik ateina anksčiau ir padeda šalims narėms, kad priemonės būtų įgyvendintos kuo anksčiau“, – pridūrė EK narys.

Jis pastebi, jog, šalys į jų biudžetus patenkančių iš ATL gaunamų pajamų dažnai neskiria su klimato kaitos padarinių mažinimu susijusioms priemonėms.

„Daugelis priemonių turi būti įgyvendinamos jau dabar ir jas galima finansuoti tiek iš RRF, tiek iš dabartinių ATL leidimų ir surenkamų lėšų, kurios dažnu atveju yra biudžetuojamos ir tikrai nėra nukreipiamos išskirtinai klimatui“, – sakė eurokomisaras.

Birželį pateiktais EK skaičiavimais, 2020–2022 metais vienos tonos ATLPS anglies dioksido kainai padidėjus nuo 55 iki 80 eurų, Bendrijos narių pajamos už parduotus ATL padidėjo nuo 15 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.

Komisija prognozuoja, jog nusprendus 30 proc. šių pajamų skirti į ES biudžetą nuo 2028 metų jis kasmet galėtų pasipildyti 19 mlrd. eurų, o šalys kasmet galėtų gauti vidutiniškai daugiau nei 46 mlrd. eurų.

Pasigenda finansavimo kariniam mobilumui

Finansų ministerijos teigimu, Lietuva taip pat skeptiškai vertina birželį EK pasiūlymą įvesti laikiną nacionalinį įnašą, pagrįstą įmonių pelno statistiniais duomenimis bei įvertinant bendrą likutinį jų pelno perteklių.

„Kyla abejonių dėl jo pridėtinės vertės. Nuosavų išteklių sistemoje jau yra (…) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstas nuosavas išteklius, kuris balansuoja valstybių narių įmokas, atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, taip pat į tai, kad į bendras nacionalines pajamas jau yra įskaičiuotas nauju nuosavu ištekliumi siūlomas apmokestinti įmonių pelnas“, – BNS teigė Finansų ministerija.

Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje.

„Klausimų dėl įmonių pelno statistiniais duomenimis pagrįsto nuosavo ištekliaus įvedimo kyla ir dėl to, kad, pasak EK, jis būtų įvestas laikinai, (…) tačiau sukurtų administracinius kaštus nacionaliniu lygiu“, – nurodė ministerija.

Jos teigimu, Lietuva pritartų Bendrijos pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įnašui, tačiau siekia, kad būtų numatyta kompensacija už jo administravimą.

EK skaičiuoja, kad įmonių pelno įnašas kasmet Bendrijos biudžetą papildytų apie 16 mlrd. eurų, tuo metu anglies dioksido įnašas – apie 1,5 mlrd. eurų.

Be to, birželį Briuselio pasiūlytame peržiūrėtame 2021–2027 metų biudžete, pasak Finansų ministerijos, Lietuva pasigenda dėmesio karinio mobilumo finansavimui.

„Įvertinus tai, kad EK pasiūlyme papildomų lėšų šiai sričiai nėra numatyta, Lietuva telkia bendramintes šalis siekiant daugiametės finansinės programos peržiūroje geriau atspindėti pasikeitusią geopolitinę aplinką ir iš to kylančius iššūkius“, – BNS teigė ministerija.

Finansų ministerijos teigimu, būtent karinio mobilumo bei karo pabėgėlių finansavimui Lietuva teikia didžiausią prioritetą derantis dėl daugiametės finansinės paramos.

Komentuodamas Lietuvos poziciją V. Sinkevičius teigė, jog prioritetai turi būtų bendri ir jungti kuo daugiau valstybių.

„Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje, tiek visose formatuose – pirmiausia (ES – BNS) Tarybos formatuose, kad partneriams nekiltų abejonių dėl prioriteto“, – teigė V. Sinkevičius.

„Tas prioritetas negali būti vienos valstybės prioritetu. Kai mes kalbame apie Europos Sąjungos biudžetą, geriausia, kad tas prioritetas būtų bendras ir jungiantis kuo daugiau valstybių“, – pridūrė eurokomisaras.

EK birželio 20 dieną paprašė ES valstybių narių per ketverius metus skirti 50 mlrd. eurų daugiau paramai Ukrainai ir taip padidinti bloko biudžetą. Briuselis taip pat prašė skirti dar 15 mlrd. eurų imigracijos problemoms spręsti ir 10 mlrd. eurų – svarbiausioms pramonės šakoms subsidijuoti.

Anot V. Sinkevičiaus, sprendimus dėl EK pasiūlymų Bendrijos institucijos turėtų priimti dar šiais metais. 

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments