Trečiadienis, 12 birželio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSdaug dalykų esame pirmi – Kas vyksta Kaune

daug dalykų esame pirmi – Kas vyksta Kaune


Baltijos šalių e-verslų sostine tituluojamame Taline praėjusią savaitę įvyko „Latitude59“ konferencija, kasmet sulaukianti didelio susidomėjimo iškėlė, ieškančių naujų inovatyvių technologijų produktų. Šiais metais dėl vieno milijono vertės prizo atrankoje daugiau nei 500 startuolių, iš kurių penkių pateko į finalą. Tarp piniginių prizų laimėtojų šiais metais – ir Lietuvos komanda. Iš viso savo „startupus“ vald17 mūsų šalies verslininkų.

Nors konferencijos užuomazgos užsimezgė dar 2008 m., Estijos startuolių ekosistema „įsisuko“ 2015-iais, kuomet Estijos inovatoriški verslai taip pat naujų rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimo. Panašių metu startavo ir unikali „rezidento“ patalpa, suteikianti galimybę tapti virtualiu gyventoju. Per 30 tūkst. per 30 tūkst. naujų įmonių. „E-rezidento“ programa sparčiai vystoma ir toliau, vien tik praėjusį mėnesį gauta virš 1000 naujų prašymų.

Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.
Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.

„Daugelyje dalykų mes esame pirmi. Pirmiausia, labai e-balsavimą. Tai vienintelė sistema Europoje skirta rinkimams. Legalizavome autonominių automobilių važiavimo keliais, taip pat pirmieji sukūrėme e-rezidento programą, kuri yra didelė paskata kurti e-komercijos modelius kartu su Estija“, – žurnalistams kalbėjo „Enterprise Estonia“ atstovė Liina-Marija Lepik.

Dėmesys gynybai ir karo daiktų gamybai

Prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą šiek tiek koreguoja ir startuolių inovacijas bei konferencijos temas. Oficiali renginio pradžia nuspalvinta vaizdais iš istorinių karinių konfliktų ir žinių John Lenon daina „Imagine“. Reaguodami į pasipriešinimą, šiais metais pakvietė į „NATO DIANA“ gynbos produktų akseleratorių, kurio metu pademonstruota per 20 produktų, kurie šiuo metu jau yra kariniuose veiksmuose Ukrainoje, taip pat yra tobulinami pagal naujausias tendencijas ir karių įvertinimus.

Tai – dronai be kiniškų detalių, išmanieji antiblokavimo sprendimai, inovatyvios stebėjimo sistemos, autonominės maitinimo sistemos, technika, valdoma nuotoliniu ryšiu ir tt.

„Latitude59“ konferencijoje Taline „NATO DIANA“ pristatymas / V.Pilkausko nuotr.
„Latitude59“ konferencijoje Taline „NATO DIANA“ pristatymas / V.Pilkausko nuotr.

„Turime investuoti daugiau, kad mūsų sukurtos sistemos turėtų padėtų ukrainiečiams pranašauti gerai gintis. Šios dalyvaujančios kompanijos turi vieną aiškų tikslą – kurti priemones ir įrankius, kurie mus saugo. „Diana“ – tai ateitis, kurią mums reikės po pusės ar kelių metų“, – renginyje komentavo Estijos saugumo ministro laikinas sekretorius Kusti Salm.

„Latitude59“ konferencijoje Taline „NATO DIANA“ pristatymas / V.Pilkausko nuotr.
„Latitude59“ konferencijoje Taline „NATO DIANA“ pristatymas / V.Pilkausko nuotr.

Jį papildė ekonomikos ir informacinių technologijų ministras Tiit Riisalo, teigiantis, kad Estija nesėdės ir nelauks, o dirbs.

„Mes gyvename periode, kai keli žmonės dominuoja pasauliniame lygmenyje ir lyg žaidžia žaidimą. Aš nemanau, kad tai pasaulis kuriame mes norime gyventi. Mes galime laukti ir sėdėti, arba kažką daryti, nes laikas senka. Turime jungtis, bendrauti ir kurti kartu, ir ne tik šiuo sunkiu periodu, bet visada“, – teigė T.Riisalo.

Jis pažymėjo, kad svarbiausias dalykas, kurį, tai duomenys, kuomet mes juos labai tinkami dirbtinio intelekto panaudojimui, tačiau tai kelia itin didelę grėsmę. Būtent ir konferencijos pagrindinė tema šiemet buvo „atsakomybė naudojant technologijas“.

Pirmiausia – žmonių pasitikėjimas, vėliau protingi IT sprendimai

Ekonomikos ministras pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas gali padėti spręsti gyvenimišką situaciją, kad ir su asmenimis, netekusiu darbu.

„Mes išleidžiame dešimtis milijonų eurų, kad sugrąžintume žmones į darbo rinką. Suprantame, kad laimingas žmogus turi turėti gerą darbą. dabar nuimti dalį rutininių darbų nuo konsultantų, kurie kasdien turi apie 50-70 konsultacijų, panaudojimo dirbtinio intelekto modelio, kuris padeda dirbti netekusiems asmenimis sugrįžti į darbo rinką ir matome labai puikius rezultatus. Žmonės, kurie ieško darbo su dirbtinio intelekto asistentu, naujas darbas randa didesnis ir yra labiau patenkinti, nei aptarnaujami įprastu būdu. Mūsų tikslas – sumažinti darbo krūvį žmonėms, kad jie galėtų daugiau laiko skirti konkrečioms užduotims vykdyti“.

Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.
Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.

Ekonomikos ir informacinių technologijų ministras pažymėjo, kad šiuo metu Estijos vyriausybė aktyviai dirba su Vokietija ir siekia sukurti artimiausių metų projektų finansavimo mechanizmą Europos sąjungoje panaudojant gerąją Estijos patirtį, tačiau pažymėjo, kad nėra tiesiog perkelti technologiją į kitą šalį, nes turi būti didelis vietos gyventojų skaičius. pasitikėjimas valdžios institucijomis.

Kaip pavyzdį paminėjo elektroninį balsavimą, kuris Estijos veikia jau bemaž 20 metų, tačiau dar ir dabar yra su įvairiais technologiniais iššūkiais.

„Jeigu kuri nors šalis manęs klaustų, ar įsidiegti elektroninį balsavimą, atsakyčiau, kad net ne kartą. Pradžioje turite sukurti e-paslaugas, gyventojai pasitikėtų, gautumėte jų pasitikėjimą“, – sakė ministras. Estijoje šiuo metu didesnės dalies rinkėjų balsuoja elektroniniu būdu.

Net ir praėjusį dvidešimtmetį, Estija teigia sprendžianti vis iškylančius technologinius ir saugumo klausimus. Dar šiais metais, norint dar labiau paskatinti žmonių pasitikėjimą e-paslaugomis, visoms bendruomenėms, kompanijoms ir asmenims bus pasiūlyti e-balsavimo platforma, leidžianti apklausa ir balsavimus tą didžiausią technologinę platformą, kuri naudojama ir renkant politikus rinkimuose.

Paklaustas, kokių perspektyvų Estija turi su gyventojų elektroniniu paštu, paminėjo, kad svarbiausias procesas – aiškus, saugus ir tikslus gyventojų identifikavimas elektroninėmis priemonėmis, nes tik jį nustačius galima tinkamai teikti bet kokias individualias paslaugas ir konsultacijas.

„Mes dirbame prie e-piniginės, norime judėti greičiau, bet nepraleisti svarbių saugumo reikalavimų. Taip pat pritaikyti savo sistemas taip, kad jos atliktų valdomos balsu, tai neleistini virtualiai aptarnauti ir žmones, kurie dėl amžiaus ar žinių trūkumo nenaudoja išmaniųjų įrenginių ar kompiuterių“, – sakė T.Riisalo.

Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.

Lietuva šiais metais kol kas atsilieka nuo Estijos

Ir nors lyginant statistinius duomenis galime matyti, kad Lietuvoje startuolių ekosistemai priskirtos bendrovės per šių metų ketvirtį sumokėjo 11 mln. eurų daugiau mokesčių nei Estijos startuolių, „Ventury.app“ duomenys rodo, kad per šių metų ketvirtį estai pritraukė daugiau nei 116 mln. eurų. Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, lietuviai iki š.m. birželio 3 d. pritraukė apie 28 mln. eurų investicijų.

Didžiąją šių metų investicijų pyrago dalį gavo dvi Estijos bendrovės. „Starship Technologies“, kurianti autonominių automobilių-robotų parką pritraukė 90 mln. eurų, bankinė platforma „Tuum“ gavo 25 mln. eurų investicijų.

pirmaiais metais Lietuvos „startupų“ ekosistema buvo kaip niekad sėkminga. Pirmą kartą nuo 2019-ųjų buvo pritrauktas panašių investicijų suma kaip ir Estijoje. Bendrovė „Nord Security“ pritraukė 100 mln. eurų, „Pvcase“ – 90 mln. eurų, „CAST AI“ – 51,8 mln. eurų.

Prie statistikos reikėtų paminėti, kad ne visada investicijos į startuolius yra viešos, kartais jos atliekamos, kad įmonė atsirastų tarp kitų startuolių viešųjų sąrašuose.

Milijono eurų prizas – 3 startuoliams, tarp jų ir lietuviams

Vienas iš unikalių konferencijos „Latitude 59“ akcentų – renginio finale išrenkamas laimėtojas, kurio verslo idėjai atitenka 1 mln. eurų investicija. Šiais metais dėl jos varžėsi per 526 inovatyvių verslo idėjų iš 53 šalių.

17 komandų iš Lietuvos aplikavo į didžiojo 1 mln. eurų prizą, tačiau šiemet finalo metu nuspręsta prizą padalinti trims komandoms.

Ukrainoje įkurtas dirbtinio intelekto „startuolis“ „Beholder“ gavo didžiausią 0,6 mln eurų investiciją, Lietuvos „AskToSell“ laimėjo 300 tūkst. eurų, o Estijos startuolis „GaltTec“ – 100 tūkst. eurų. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti technologijų įmonėse, kurios sprendžia konkrečias problemas ir turi rinkos dalyvių atsiliepimus. Vienas iš „EstBAN“ pagrindinių investuotojų, Martin Goroško, sakė, kad konkurse dalyvavusios įmonės apėmė labai platų spektrą.

Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.
Latitude59 konferencija Taline – startuolis „AskToSell“ / Organizatorių nuotr.

„Finale buvo įmonės, kurios nagrinėja žmonijos vidinį pasaulį, iki tyrinėjančių mūsų planetos vidų. Didžiausią dalį finalo dalyvių vienijo dirbtinio intelekto naudojimas“, – investuotojas.

„Beholder“, gavęs didžiausią investiciją, taip pat tyrinėja planetos vidų.

„Tam tikra prasme iš tikrųjų gali būti, kad mūsų planetoje yra didesnė planeta viduje. Norint kuo geriau suprasti, kaip mūsų planetos viduje yra išsidėsčiusios žemės masės, ukraniečiai „Beholder“ sukūrė technologiją, leidžia sukurti mūsų planetos geologinį atlasą. Toks atlasas reikalingas visoms kasybos įmonėms, norinčioms vykdyti savo veiklą ekologiškai ir efektyviai“, – aiškino investicijų specialistas „VC“ partneris Riivo Anton.

„AskToSell“, lietuvių įkurtas startuolis, kuris taip pat gavo reikšmingą investiciją, kuria dirbtinio intelekto pagrindu pardavimų skatinimo programinę įrangą, planuoja greitai pasiekti tikslinę rinką. „AskToSell“ steigėjaisi ankstesne patirtimi kuriant ir uždarant startuolį, ty, mokydamiesi remiasi sėkmingai.

„GaltTec“, giliojo mokslo įmonė, kurios tikslas yra pristatyti rinkai efektyvią investuotoją, taip pat gavo investiciją“, – sakė Heidi Kakko, EstBAN grupės pagrindinė.

„Naujų technologijų pritaikymas gali problemų sprendimui leidžia mokslui, kilusiam iš universitetų, tarnauti visuomenei, tačiau tam reikia kantrių, ilgalaikių palaikymo ir protingo kapitalo“, – pridūrė H. Kakko.

Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.
Latitude59 konferencija Taline / Organizatorių nuotr.

„Latitude59“, kuri vyko jau 12-ąjį kartą Taline, Estijoje, aplankė daugiau nei 3500 žmonių, įskaitant daugiau nei 900 startuolių atstovų ir 20 nacionalinių delegacijų. Iš Lietuvos prekių apie 80 žmonių. Šiemet renginyje apsilankė beveik 600 investuotojų, kurių valdomų portfelių dydis siekia bent 30 milijardų eurų.



Source link

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita