Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje pernai sudarė 1,464 mln. ir buvo 1,6 proc. didesnis nei 2023 m. Užimtųjų skaičių reikšmingai didino sėkminga užsieniečių integracija į Lietuvos darbo rinką. Lietuvoje 2024 m. pagal darbo sutartis dirbo daugiau nei 150 tūkst. užsieniečių – šiek tiek daugiau nei dešimtadalis visų užimtųjų.
Per metus dirbančių užsieniečių skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu. Beveik trečdalį į Lietuvą naujų atvykusių užimtųjų sudarė Europos Sąjungos (ES) piliečiai – daugiausia iš Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos.
„Keletą metų sparčiai kylantis darbo užmokestis skatina į Lietuvos darbo rinką įsilieti net tik trečiųjų šalių, bet ir labiau išsivysčiusių ES valstybių gyventojus“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Bartas Baltušis.
Aukštos kvalifikacijos specialistai pernai sudarė tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalį visų pagal darbo sutartis dirbančių užsieniečių. Tiesa, jų dalis tarp visų dirbančiųjų užsieniečių per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik tris kartus.
Daugiau nei pusę visų aukštos kvalifikacijos specialistų sudarė Ukrainos ir baltarusijos piliečiai: jie daugiausia dirbo informacijos ir ryšių (3 tūkst.) bei verslo ir administravimo veiklose (1,5 tūkst.). Per 2024 m. aukštos kvalifikacijos specialistų užsieniečių padaugėjo apie 2 tūkst. – apie du penktadalius šio augimo sudarė ES piliečiai.
Daugiau nei keturi penktadaliai užsieniečių Lietuvoje dirbo vidutinės kvalifikacijos darbus – daugiausia vairuotojais (73 tūkst.) ir statybininkais (21 tūkst.). Palyginti su 2023 m., vairuotojais dirbančių užsieniečių skaičius sumažėjo apie 1, o statybininkų padidėjo apie 15 proc. Prie vidutinės kvalifikacijos specialistų augimo daugiausia prisidėjo Vidurio ir Pietų Azijos piliečiai, daugiausia jų atvyko iš Indijos, Uzbekistano ir Tadžikistano.
Žemos kvalifikacijos veiklose 2024 m. dirbo šiek tiek mažiau nei 8 proc. visų užimtųjų užsieniečių. Daugiau nei pusę užimtųjų užsieniečių, dirbančių žemos kvalifikacijos veiklose, sudarė Ukrainos piliečiai, o šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį – ES piliečiai, daugiausia iš Rumunijos, Bulgarijos, Latvijos ir Lenkijos.
Plačiau apie Lietuvos demografines perspektyvas – Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kovo 12 d.
