Giedrius Gaidamavičius, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei šią savaitę konstatavus, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, įmonės vadovas sako, kad toks skirtumas susidarė rinkos reguliuotojui 2021 metais pakeitus turto bazės skaičiavimą ir ją pritaikius atgaline data.
Pasak Renaldo Radvilos, vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų. ESO vadovo teigimu, visą šią sumą numatoma grąžinti iš bendrovės pelno.
„160 mln. eurų skirtumas, kuris minimas (Valstybės kontrolės – BNS) ataskaitoje, yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio nuo 2016 iki 2021 metų atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Nuo 2016 metų vykdant veiklą ir investuojant į tinklą, buvo vadovaujamasi viena metodika apskaičiuojant turtą, o 2021 metais buvo priimtas sprendimas, kad bus imama kita turto bazė“, – kalbėjo jis.
R. Radvilos teigimu, dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.
Vartotojams su palūkanomis planuoja grąžinti 200 mln. eurų
ESO vadovas tikino, kad bendrovė per mažesnį skirstymo tarifą grąžins vartotojams susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų.
Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
„Reguliuotojo sprendime yra numatyta, kad (permokos – BNS) grąžinimo terminas gali būti ir trumpesnis (nei 15 metų – BNS), jeigu tai leis įmonės finansinė padėtis“, – sakė R. Radvila.
„Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti“, – pridūrė jis.
ESO vadovas teigė, kad dalis Valstybės kontrolės audito išvadose pateiktos informacijos yra klaidinanti, o 160 mln. eurų suma 2016–2021 metais buvo investuota į įmonės veiklą, tinklus bei naujų vartotojų prijungimą.
„Mes niekam kitam tų pinigų, be investicijų į tinklą, negalėjome panaudoti. Kad jie buvo panaudoti ne ten ar kažkokiam ne tam tikslui – tikrai ne. Visos investicijos yra skirtos į naujų vartotojų prijungimą arba tinklo rekonstrukciją“, – kalbėjo ESO vadovas.
100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.
Per 5 metus – 258 mln. eurų dividendų, didžioji dalis – valstybei
Pasak R. Radvilos, 2016–2021 metais bendrovė akcininkams išmokėjo 258 mln. eurų dividendų – tuo metu daugiau nei 90 proc. jos akcijų priklausė valstybei.
„Kadangi akcininkas virš 90 proc. yra valstybė, pinigai sugrįžo į biudžetą“, – kalbėjo R. Radvila.
ESO vadovo teigimu, 100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.
Valstybės kontrolė konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo.
Anot R. Radvilos, permoka turėtų būti skaičiuojama ne pagal vartotojų skaičių, o pagal jų suvartotą elektros kiekį.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.
Pasak prokuratūros, įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
-
Singapūro užsienio reikalų ministras pakvietė Lietuvos įmones plėsti verslą Pietryčių Azijoje
Penktadienį Singapūre oficialiai atidarius Lietuvos ambasadą, Singapūro užsienio reikalų ministras Vivianas Balakrishnanas pakvietė Lietuvos įmones aktyviau įsitraukti į verslo plėtrą Pietryčių Azijoje.
… -
Tyrimas: tvaresnių produktų Lietuvoje ieško kas antras
Dažniausiai Lietuvos gyventojai ieško tvaresnių maisto produktų, gėrimų ir buities prekių, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tačiau daugiau reikšmės siekiant mažinti poveikį aplinkai lietuviai teikia sav…
-
Iš Migracijos departamento prašytų milijonų – skirta tik pusė: naujų darbo vietų sukurti nepavyks
Migracijos departamentas kitų metų biudžetui vietoje prašytų beveik 4 mln. eurų gaus perpus mažesnį finansavimą. Įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad to pakaks tik atlyginimų kėlimui ir esamų darbuotojų išlaikymui, tačia…
-
D. Kreivio susitikime su Latvijos kolega – spartesnio sinchronizacijos įgyvendinimo tema
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energi…
-
„Sodrai“ nuo pirmadienio vadovaus K. Čereška
Naujuoju „Sodros“ vadovu paskirtas Kęstutis Čereška nuo pirmadienio pradeda darbą, pranešė „Sodra“.
… -
R. Pocius: ESO nepakankamai investavo į infrastruktūrą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investic…
-
Finansų ministrė – apie ES lėšas: Kauno verslas turi strateginį pranašumą
Kauno verslas pakviestas į finalinį galimybių renginį „ES finansavimas: investuok į verslo augimą Kauno apskrityje“. Panašių renginių surengta visoje šalyje.
… -
Brangsta auksas – ar verta investuoti?
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui vos per porą savaičių aukso kaina padidėjo maždaug 150 dolerių už unciją ir priartėjo prie 2000 eurų ribos. Finansų analitikai sako, kad tai normalus reiškinys, kai pasaulį supurto kokia nors…
-
Viceministras: energetikos infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į jos apsaugą
Stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, apsaugą turėtų labiau dalyvauti bei finansuoti ir jų valdytojai, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
… -
ESO reketas? Už paslaugas reikalauja primokėti
Saulės elektrinę ant stogo įsirengę gyventojai piktinasi ESO veiksmais. Tam, kad tinkluose būtų padidinta galia, ESO už darbus paprašė kelis kartus primokėti. Antrą kartą net neįvardijo sumos.
…
Daugiau straipsnių