Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažinimo normos 0,25 proc. punktais, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atnaujintas ECB prognozės rodo, jog tikėtina, kad palūkanos bus sumažintos ir toliau. Analitikai tikisi, kad šiemet jos bus sumažintos dar 2-3 kartus, ir tai yra gera žinia paskolų turintiems žmonėms. Tačiau verslas į šį procesą kol kas žiūri atsargiai.
„ECB padidino šių metų infliacijos prognozę, bet beveik nepakeitė 2025 ir 2026 metų infliacijos prognozės, taigi, tikisi, kad infliacija ir kitais metais, ir 2026 metais bus artima 2 procentams. Tai reiškia, kad ECB tikisi ne tik kad infliacija sumažės iki dviejų procentų, ką, tikėtina, mes pasieksime per artimiausią mėnesį, bet ir tokia išliks. Tam tikra tai yra signalas, kad prasmes normas bus galima mažinti ir ateityje“, – ketvirtadienį BNS teigė N. Mačiulis.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonominės Eglės Stonkutės teigimu, pramonė į pradėtą mažinimą žvelgia su atsargiu optimizmu, nors skolinimasis verslui vis dar išliks brangus. Pasak jos, daugiau nei trijų problemų normų mažinimo etapų šiemet tikėtis nereikėtų.
„Skolinimosi kaštai gali išlikti gana aukšti ir gana ilgą laiką. Iki metų galo tikėtis daugiau nei trijų kainų mažinimo po 0,25 proc. punkto tikrai tikrai jau reikėtų“, – BNS komentavo E. Stonkutė.
Vis dėlto, anot N. Mačiulio, euro zonoje toliau nemažėjant paslaugų infliacijai bei nesulėtėjusiam atlyginimų augimui, tikėtina, kad liepą ECB neaplenkia.
„Tikėtina, kad liepos mėnesį Europos Centrinis Bankas nemažins normų, palauk, bet mažins dar du kartus, kad rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, tai yra indėlių šiems normoms Europos Centrinio banko, bazinės įtakos normos sieks 3,25 procento“, – prognozavo N. Mačiulis. .
Anot jo, kol kas ECB sumažintos palūkanos didelės įtakos gyventojams, turintiems paskolų, nepadarys.
„100 tūkst. eurų paskolą turi žmogui metinė įmoka dėl išlaidų 250 eurų, bet tai yra teigiamas impulsas sentimentui – gyventojai jau matydami mažėjančias normas vis tiek pajaučia ne tik teigiamą finansinį impulsą, bet ir gali geriau jaustis dėl mažėjančių išlaidų ir mažėjančių tendencijų“, – BNS aiškino ekonomistas.
Savo ruožtu E. Stonkutė sakė, kad pramonės įmonėms palūkanos sumažėjomos nepakankamai greitai – joms reikia skolintis investicijoms, todėl svarbi geresnė prieiga prie kapitalo. Analitikės teigimu, įmonių eksportas dar neauga taip sparčiai, kaip anksčiau.
„Tas vadinamasis laisvinimas pramonei vyks pakankamai kapitalo ir tas lėtumas tikrai yra skaudus, kai įmonėms šiandien reikėtų investuoti, reikia skolinti, reikia žalintis, skaitmeninis. Kiekviena diena verslui kainuoja“, – kalbėjo analitikė.
Tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, jog daliai žmonių ECB sumažintos normos bus „gaivaus oro gūsis“.
„Kalbant apie nekilnojamojo turto rinką, tai turi įtakos normoms yra vienas iš veiksnių, kurie lemia ir būsto įperkamumą, ir žmonių gali gauti paskolą, kadangi nuo jų finansinių galimybių priklauso, kiek jie gali pasiskolinti. Tai mokėtinos kas mėnesį sumos bus perskaičiuojamos dabar ir manau, kad daliai žmonių tai tikrai bus gaivaus oro gūsis. Turbūt ne iš karto nuo birželio mėnesio, bet rudeniop. Jeigu politikos mažinimo tęsis ir galbūt 25-50 punktų bus sumažinta, tai turbūt tas realus poveikis, matyt, pasimatys“ – BNS teigė M. Statulevičius.
N. Mačiulis pabrėžė, kad išsipildžius prognozėms būsto rinkos atsigavimo būtų galima tikėtis kitais metais.
„Kol kas nebus labai staigaus busto atsigavimo, bet kokių rinkos normų mažėjimas tęsiasi taip, kaip prognozuojame, tai tikėtina, kad jau kitais metais busto rinkos sandorių kiekis bus apčiuopiamai didesnis negu šiemet“, – sakė N. Mačiulis.
ECB ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino normos, apkarpęs rekordiškai dideles skolinimosi kainas, tačiau tolesnės normų mažinimo perspektyvos dėl nepastovios infliacijos tebėra neaiškios.
Visos trys pagrindinės ECB normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų įtakos norma ir įtakos normos naudojimo skolinimosi ir indėlių galimybės sumažintos iki atitinkamai 4,25, 4,50 ir 3,75 procento.
Šios normos bus taikomos nuo birželio 12 dienos.
About The Author
