Sniegė Balčiūnaitė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.
LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų. Centrinis bankas siūlo diegti skaitmenines priemones ir taip lengvinti verslui administracinę naštą.
G. Skaistė kartojo ankstesnį teiginį, jog preliminarus Europos Komisijos (EK) vertinimas rodo, kad 2021 metais PVM atotrūkis Lietuvoje mažėjo rekordiškai. Ministrė mano, kad jis menko ir 2022 metais.
„Mes turime preliminarius EK vertinimus, kurie rodo, kad 2021 metais PVM atotrūkis mažėjo rekordiškai, penkiais procentiniais punktais“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų bendrame posėdyje aptariant mokesčių reformą teigė G. Skaistė.
„Matome tikrai kitų priemonių (visuomenės sąmoningumas, skaitmenizacija), kurios taikomos PVM atotrūkio mažinimui, poveikį“, – pridūrė ministrė.
Pasak jos, LB teikdamas išvadą dėl mokesčių reformos rėmėsi pasenusiais, 2020 metų PVM atotrūkio duomenimis.
LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, kad dabartinė PVM mokėtojo riba yra aukšta, o aukštesnės „lubos“ dabar yra tik Slovakijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Airijoje ir Prancūzijoje.
„Bet jeigu atsižvelgsime į kainų lygį, tada ši riba yra tikrai aukšta. Ir tada akivaizdžiai patenkame į tą grupę šalių, kur PVM mokėtojo lygis yra santykinai didelis“, – komitete teigė LB atstovas.
Pasak jo, vertinant PVM mokėtojo ribą, pakoreguotą pagal perkamąją galią, ir PVM atotrūkį, matyti, kad valstybės susiskirsto į dvi dalis: vienoje – šalys, kur ir PVM mokėtojo riba aukšta, ir didelis PVM atotrūkis (Lietuva, Latvija, Slovėnija, Lenkija, Čekija), o kitoje – žema PVM mokėtojo riba ir mažas PVM atotrūkis (Portugalija, Ispanija, Skandinavija, Nyderlandai, Vokietija).
A. Dabušinskas pabrėžė, kad šalys, kur abu rodikliai žemi, yra ekonomiškai pažangesnės nei Lietuva.
„Kyla klausimas, ar tikrai turėtume pasirinkti PVM mokėtojo ribos didinimą. Tai priimtina verslui, jo neapkrauname su PVM mokėjimu susijusia našta. Tačiau, kita vertus, gali būti, kad einame santykinai lengvu keliu – vietoj to, kad spręstume PVM atotrūkio problemą, renkamės ribos didinimą“, – kalbėjo jis.
A. Dabušinsko teigimu, dėl PVM atotrūkio Lietuva per metus nesurenka apie vieno milijardo eurų ir ši suma auga.
Matosi, kad Lietuvoje nesurenkama maždaug ketvirtadalio PVM, palyginus su tuo, ką galėtume surinkti.
„Matosi, kad Lietuvoje nesurenkama maždaug ketvirtadalio PVM, palyginus su tuo, ką galėtume surinkti. (…) Čia kalbama apie reikšmingą problemą, nes, vertinant eurais, mes kalbame maždaug apie milijardą per metus ir jis auga, kai nominaliai ekonomika auga“, – posėdyje teigė jis.
LB atstovo manymu, PVM atotrūkio problemą galima spręsti griežčiau kovojant su mokesčių mokėjimo vengimu bei lengvinant administracinę naštą – diegti skaitmenines priemones, kad mokėjimai būtų paprastesni.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis komitete taip pat tvirtino abejojantis PVM mokėtojo kartelės kėlimo nauda: „Ne visai aišku, kam tai siūloma“. Pasak jo, ribos pakėlimas mažinant PVM atotrūkį „nieko neišspręs“.
A. Dabušinsko teigimu, Lietuvoje nesurenkama ketvirtadalis PVM – apie 1 mlrd. eurų per metus.
Mokesčių reformos projekte siūloma didinti PVM mokėtojų ribą nuo 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų. Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija ribą siūlo keisti atsižvelgiant į infliaciją.
LB išvadoje sakoma, kad apyvartos ribos, kurią viršijus būtina PVM mokėtojais, didinimas sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti PVM pajamų atotrūkį, be to, jos didinimas nuo 2024 metų sukurs paskatas dar daugiau didinti šią ribą 2025 metais, kai įsigalios Europos Tarybos direktyva, padidinsianti maksimalią ribą iki 85 tūkst. eurų.
-
Bankai ketvirtadienį perves pirmąjį solidarumo įnašą
Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos ketvirtadienį į valstybės biudžetą perves pirmąjį avansinį solidarumo įnašą – Lietuvos banko skaičiavimais, bendra suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų.
… -
Premjerė: mokesčių reformos pakete įstatymai nėra „suženyti“
Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje trečiadienį nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime patvirtinti šiais metais, premjerė dėl septynių įstatymų paketo draskymo „dramos“ …
-
Seimo vadovė: mokesčių reformos šiemet tvirtinti nebus skubama
Mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, sako Seimo pirmininkė.
… -
LTSA vadovas: tolimojo susisiekimo rinkoje laukiama naujų dalyvių
Nuo liepos, kai įsigaliojo konkurenciją tarpmiestinių autobusų rinkoje skatinančios pataisos, į rinką naujų dalyvių kol kas neatėjo, tačiau jie domisi galimybe aptarnauti maršrutus, teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vad…
-
Konkurencijos taryba – prieš įpareigojimą konsultuoti įmones, baudų išieškojimo atidėjimą
Konkurencijos taryba nepritaria grupės parlamentarų siūlymui įpareigoti ją konsultuoti įmones ir organizacijas bei stabdyti baudų išieškojimą iki galutinių teismų sprendimų. Tai, anot tarybos, galėtų susilpninti jos veiksmingumą ir …
-
V. Janulevičius: padidinus mokesčius Lietuva taps brangiausia kapitalui Rytų Europoje
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus kapitalas Lietuvoje būtų apmokestinamas brangiausiai Rytų Europoje.
… -
A. Dabušinskas apie siūlomą NT mokestį: už tokį pat turtą žmonės mokėtų nevienodai
Vyriausybės siūlomas naujas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, Lietuvos banko (LB) vertinimu, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tokios pat vertės tur…
-
Ekspertas: dėl mažųjų bendrijų apmokestinimo valstybė negauna daug pajamų
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sako apgailestaujantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos pakete nesiūlo keisti mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarkos. Pasak jo, šių įmonių dabar yra labai daug, jos steigiamos dėl mažesnių mokesči…
-
L. Kasčiūnas: priimant darbuotojus iš užsienio trūksta nacionalinio saugumo vertinimo
Suteikiant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbuotojams iš užsienio nepakankamai atsižvelgiama į nacionalinio saugumo kriterijus, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
… -
Valstybės kontrolierius: mokesčių reformos poveikis biudžetui bus menkas
Valstybės kontrolierius pareiškė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos poveikis valstybės biudžetui bus menkas. Mindaugo Macijausko teigimu, reforma galėjo būtų konstruojama labiau atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomenda…
Daugiau straipsnių