Kauno.diena.lt inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Medikų, mokytojų ir policijos pareigūnų stoka šalyje tokia, kad miestų ir rajonų merai tarpusavyje varžosi, kuris iš kokio regiono pervilios darbuotoją. Jiems mokamos ir vienkartinės išmokos, ir net dešimtys tūkstančių, kad pakeistų miestą ir dirbtų ten, praneša LNK.
Reportaže apie iškreiptą konkurenciją šalyje ir varžymąsi dėl specialistų plačiau papasakojo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
– Manau, kad tai liečia ne tik Akmenę, tai vyksta visose mažesnėse, ypatingai pasienio savivaldybėse. Situacija sudėtinga tiek su mokytojais, tiek su medicinos darbuotojais. Norime atskirti, kur yra būtinosios paslaugos. Kas liečia švietimą, tai yra privaloma. Niekur nedingsi, vaikus reikia mokyti. Tas pats su medikais. Aš mėgstu sakyti, kad dabar tai pačių skęstančiųjų reikalas gelbėtis. Turime patys galvoti, kokiais būdais privilioti specialistus. Dabar turime tikslą, kad švietimo kokybė turi būti Akmenės vizitinė kortelė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kuriuose miestuose situacija yra pati blogiausia?
– Skuode, Biržuose, Pasvalyje, Lazdijuose. Visur yra ši problema, bet skirtingo masto. Manau, kad ir sostinė patiria darbuotojų trūkumą. Mūsų valstybė labai turtinga, jei finansuodami aukštąjį mokslą savo lėšomis, vėliau išleidžiame specialistus į užsienį.
– Kaip reaguoja merai, kai vieno miesto vadovas nusivilioja specialistą iš kito miesto?
– Būna nepasitenkinimas. Jei biudžete turime galimybę finansuoti specialistą, mes kažkaip lyg ir nuskriaudžiame kaimyninio rajono kolegas. Tai nėra malonu. Visi nori turėti paruoštus specialistus. Esame konkurencijoje vieni su kitais. Tai toli nenuves. Po trijų ar ketverių metų trūkumas bus toks, kad nebebus, iš kur atsivilioti.
Po trijų ar ketverių metų trūkumas bus toks, kad nebebus, iš kur atsivilioti.
– Kada ši situacija pasikeis?
– Esu meras jau penkias kadencijas. Tiek nuolatinės sveikatos sistemos reformos, tiek švietimo sistemos reformos neturi turinio, tiesiog keičiamos struktūros centralizuojant, mažinant, bet nesukuriant vidinio turinio. Kaip tik kalbėjau su mokytojais – jie priversti pildyti gausybę dokumentų, popierių, siunčiam viską centralizuotoms institucijoms. Savivaldybės siunčia net 70 proc. raštų su įvairia informacija centralizuotoms institucijoms. Neįsivaizduoju, kur jos deda, tų dokumentų auga, didėja. Nesugebame suteikti galimybę dirbti paprasčiau. Būsiu pesimistas, nes žinau, kad tai nepasikeis greitu laiku. Valdžia keičiasi kas ketverius metus. Ir visi nori reformuoti kažką, o geriausia reforma, kai uždarai kažką ar sucentralizuoji. Nemanau, kad specialistai turėtų skųstis dėl atlyginimų šiandien. Tai nėra esminis dalykas regioninės politikos vystyme. Kartais užtektų minimalių priemonių, Lenkija tai naudoja. Viena iš priemonių būtų jaunam specialistui, atvykusiam į regioną, atleisti jį nuo fizinio pajamų mokesčio net tris metus. Prie 2 tūkst. darbo užmokesčio jis prisidėtų dar apie 700 eurų kas mėnesį. Bet mes nedarome konkrečių priemonių regionams.
-
Leidinių pristatymo kaime įkainių 2024-2026 metais siūloma nekeisti
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų nekeisti periodinių leidinių pristatymo kaime ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas vietoves, įkainių.
… -
Aplinkos viceministrė: reikia ieškoti sprendimų dėl neveikiančių žemės įsigijimo ribojimų
Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų.
… -
Po rugpjūčio audros ir krušos žemdirbiai skaičiuoja milijoninius nuostolius
Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių, skaičiuoja Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.
… -
Mažesni ūkininkai: ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės neveikia
Smulkių ir vidutinių šalies ūkių atstovai sako, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės neveikia.
… -
Pramonė pre septynis mėnesius sumenko 6,6 proc., vien liepą – 8,9 proc.
Visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–liepą, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 6,6 proc. iki 20,2 mlrd. eurų (to meto kainomis), vien liepą, palyginti su pernai liepa, – 8,9 proc. iki 2,6 mlrd. eurų, o palyginti su bir…
-
Laisvų darbo vietų Lietuvoje per ketvirtį padaugėjo 5,8 proc.
Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 1,5 tūkst. arba 5,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,3 tūkst. arba 4,7 proc. daugiau nei prieš metus.
… -
Prekybininkai: mokyklinį krepšelį su nuolaida galima įsigyti ir už 30 eurų
Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios prekybos centrai teigia, kad mokyklinių prekių pirkimo „karštinė“ šiemet prasidėjo po Žolinių, o prekių kainos pernelyg neaugo. Mokyklinį krepšelį su nuolaida galima įs…
-
AEI bendrijos, įmonės ir ūkininkai prašo 4 mln. eurų paramos saulės elektrinėms
Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadie…
-
LAKD: kelio remontas Molėtų rajone nėra pinigų švaistymas
Žiniasklaidai pranešus apie galimą lėšų švaistymą asfaltuojant kelią Molėtų rajone Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teigia, kad darbai atliekami siekiant išsaugoti asfalto dangą – ant išlyginamojo …
-
G. Skaistė mokesčių reformos kritikams: paketas turi išlikti subalansuotas
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į &sc…
Daugiau straipsnių