Kaimams tuštėjant uždaromos maisto parduotuvės

Kaimams tuštėjant, parduotuvės tampa pagrindine kaimo žmonių pramoga. Tačiau prekybininkai sako, kad kaimiškose vietovėse išsilaikyti vis sunkiau, todėl ir parduotuvių uždaroma vis daugiau. Sociologai mano, kad tokių kaimų gaivinti tiesiog nebėra prasmės. Apie vieną tokių kaimų pasakota LNK reportaže.

Ismonių kaime šiuo metu gyvena apie 150 žmonių. Dažniausiai tokiose vietose parduotuvė gyventojams tampa pagrindinė pramoga.

„Bibliotekų nebėra, mokyklų nebėra, sueina žmonės, pasidalija naujienomis kaimo, problemomis kaimo ir jie čia praleidžia laiką“, – pasakojo „Trakų kooperacijos prekybos“ direktoriaus pavaduotojas Liudas Gliebus.

Ismonių parduotuvėje dirbančios seserys Zofija ir Marija sako, kad bėgant metams pas jas užsuka vis mažiau žmonių. Kooperacijos vadovai neslepia, kad tokias parduotuves nuo užsidarymo gelbėja tik pro šalį važiuojantys poilsiautojai.

Kaimuose mažėja žmonių.

„Savaitgaliais jų padaugėja, nes pas mus aplinkui yra daug ežerų ir atvažiuoja poilsiautojai“, – pasakojo pardavėja Marija.

„Kaimuose mažėja žmonių. Natūraliai – miršta, jaunimas išvažiuoja arba studijuoti, arba į užsienį užsidirbti. Vietinių gyventojų lieka labai nedaug ir dėl tos priežasties yra uždaromos parduotuvės. „Koops“ sistemoje gal penkiolika per pastaruosius metus uždaryta parduotuvių“, – skaičiavo „Trakų kooperacijos prekybos“ direktoriaus pavaduotojas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Masiškai užsidarinėjant parduotuvėms labiausiai kenčia ne verslininkai, o toliau kaimuose gyvenantys žmonės.

„Net ne į visas kaimo vietoves nuvažiuoja autobusai. Tada jie laukia arba parduotuvių ant ratų, jeigu tokios yra, arba važiuoja jų vaikai arba kaimynai, kurie turi transporto priemones, apipirkti į prekybos centrus“, – sakė L. Gliebus.

Realybė tokia, kad didžioji dalis mažesnių kaimų panašėja į dykynę.

„Grynai kaimiškos vietovės išnyks ir jų gelbėti, gal negražiai pasakysiu, bet ne visai yra prasmės. Tai yra labai didelės investicijos, o žmonės vis tiek bėga iš ten arba sensta“, – sakė Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Viktorija Baranauskienė.

Mažuose kaimuose, kuriuose parduotuvės dar neužsidariusios, vietiniai gyventojai išleidžia vis mažiau.

„Be abejo mažiau… Taupo tą pinigėlį velnias žino, kaip“, – atviravo pardavėja Sofija.

„Kaimuose gyvena žmonės, kurių pensijos arba uždarbiai labai minimalūs. Tos socialinės pensijos yra labai nedidelės. Jeigu jie galėjo prieš porą metų, tarkime, du–tris kilogramus mėsos už dešimt eurų nupirkti, tai dabar dviejų neįperka. Tada jie ką perka? Turbūt puikiai žinote – šlapias dešras, retas, kuris nuperka vytintą produktą“, – liūdną realybę pasakojo Liudas.

Kaime dirbančios pardavėjos sako, kad vietiniams gyventojams tokios parduotuvės dar yra ir vaistinės, ir vieta, kur jie gali lengvai susimokėti mokesčius.