Kreditavimo augimas balandį sulėtėjo dėl kilusių palūkanų ir II pakopos lėšų atsiėmimo

Komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas

Įmonių ir namų ūkių kreditavimas balandžio mėn. sulėtėjo, bet vis dar yra vienas sparčiausių euro zonoje

Remiantis bankų duomenimis, būsto paskolų portfelio metinis augimas balandžio mėn. sumažėjo iki 14,3, o ne finansų įmonėms – iki 17,2 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Per mėnesį būsto paskolų portfelis padidėjo 0,6 proc. – mažiausiai nuo 2024 m. kovo mėn. Labiausiai krito vartojimo ir kitų paskolų portfelio metinis augimas – iki 14,5 proc.  (kovo mėn. sudarė 17,8 %), o portfelio dydis per mėnesį netgi sumažėjo. Tai galėjo būti susiję su iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų panaudojimu paskoloms grąžinti ir dėl mažesnio poreikio imti naujas vartojimo paskolas.

Kreditavimo srautų metinis augimas  privačiajam ne finansų sektoriui balandžio mėn. taip pat šiek tiek prislopo (žr. 1 lentelę), o ateityje kreditavimo apimtį gali neigiamai veikti ir kylančios palūkanų normos.

Tiesa, pagal bankinio kreditavimo spartą Lietuva ir toliau išsiskiria euro zonoje – metinis paskolų ne finansų įmonėms portfelio augimas didžiausias, o būsto paskolų – trečias pagal dydį (žr. 2 pav.).

Paskolų palūkanų normos pamažu ėmė kilti didėjant EURIBOR

Lūkesčiai dėl ECB palūkanų normų didinimo artimiausiais mėnesiais paskatino EURIBOR palūkanų normų augimą, o tai atitinkamai lemia ir didesnes paskolų palūkanų normas. Naujų būsto paskolų palūkanų normos balandžio mėn. buvo 0,3 proc. punkto didesnės nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, o ne finansų įmonėms – 0,2 proc. punkto didesnės (imant 3 mėn. slankųjį vidurkį) (žr. 2 lentelę). Kylančių EURIBOR palūkanų poveikis iš lėto ima persiduoti ir anksčiau paimtoms būsto paskoloms – jų palūkanų normos pakilo 0,05 proc. punkto (iki 3,98 %).

Ateities sandoriai rodo, kad EURIBOR galėtų dar šiek tiek padidėti (žr. 3 pav.), o tai lemtų ir tolesnį būsto paskolų palūkanų normų bei mėnesinių paskolų įmokų didėjimą. Šiuo metu 6 mėn. EURIBOR yra maždaug 0,4 proc. punkto aukštesnio lygio nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Imant vidutinės apimties (130 tūkst. Eur) naują paskolą vidutiniam 25 metų laikotarpiui, tai reiškia 28 Eur didesnes mėnesines įmokas (skaičiuojant anuitetiniu metodu).

Naujų būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis tebėra reikšmingai padidėjusi

2025 m. gegužės mėn. įsigaliojus reikalavimui bankams siūlyti būsto paskolas tiek su kintamosiomis, tiek su fiksuotosiomis palūkanų normomis, pastarųjų dalis palyginti su bendru naujų būsto paskolų srautu reikšmingai išaugo. Nors 2025 m. pabaigoje ši dalis ėmė mažėti, tačiau nuo 2026 m. vėl kilo ir balandžio mėn. sudarė 11 proc. (žr. 4 pav.) (tiesa, remiantis Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, ši dalis būtų maždaug dvigubai mažesnė).

Fiksuotosiomis ir kintamosiomis palūkanų normomis suteiktų paskolų palūkanų normų lygiai pakilo 0,2–0,3 proc. punkto, palyginti su pusmečiu prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose, ir tebėra panašaus lygio.

Bendra refinansavimo ir persitarimų apimtis toliau didėjo

Refinansavimo ir persitarimų apimtis reikšmingai padidėjo priėmus įstatymo pakeitimus nuo 2025 m. vasario mėn. 2026 m. balandžio mėn. gyventojai persitarė dėl 132 mln., o refinansavo – 17 mln. Eur vertės paskolų (žr. 5 pav.).

Nuo pakeitimų įsigaliojimo vartotojai, persitariantys dėl paskolos sąlygų, vidutiniškai susimažina maržą 0,33, o refinansuodami paskolą – 0,45 proc. punkto. Tai reiškia, kad per paskolos laikotarpį vidutiniškai kiekvienas sutaupys atitinkamai apie 3,6 ir 6,7 tūkst., o visi kartu – atitinkamai 152 ir 26 mln. Eur.

Priimtų pakeitimų poveikis matyti ir iš paskolų likučio maržų duomenų. Vidutinė svertinė marža per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 1,78 iki 1,60 proc.

Namų ūkių indėlių likutis padidėjo atsiėmus II pensijų pakopos lėšas, o indėlių palūkanų normos šiek tiek pakilo

Namų ūkių indėlių likutis balandžio mėn. padidėjo daugiau nei 2,2 mlrd. Eur gyventojams atsiėmus II  pensijų pakopos lėšas (iš viso atsiimta 2,9 mlrd. Eur) (žr. 6 pav.). Šį padidėjimą iš esmės lėmė vienadieniai indėliai, o terminuotųjų indėlių likutis reikšmingai nepakito. Įmonių indėlių likutis padidėjo gerokai mažiau – 0,2 mlrd. Eur.

Kylant tarpbankinėms palūkanų normoms, terminuotųjų indėlių palūkanų normos balandžio mėn. taip pat šiek tiek padidėjo (žr. 3 lentelę). Vis dėlto jų padidėjimas nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios (vasario pabaigos) tebėra menkesnis nei būsto paskolų palūkanų normų (0,1 ir 0,3 proc. p.).

1 lentelė. Pinigų ir finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis 2026 m. vasario–balandžio mėn.

(procentais)