Pirmadienis, 26 vasario, 2024
PradžiaVerslasLEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės

LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės

Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. 

„Prieš metus daugelis ekspertų minėjo, kad mes kažkaip susitelkę iškęsime 2022 metų žiemą, bet 2023 metų prognozės buvo gana pesimistinės“, – žurnalistams penktadienį sakė Agnė Bagočiutė.

„Mes matome, kad tas pesimizmas nepasiteisino. Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono. Nepaisant to, kad dabar visų išteklių kainos nežymiai kyla, bet tas kilimas atitinka daugiametes tendencijas“, – pridūrė ji.

A. Bagočiutės teigimu, pagal LEA prognozes centralizuotai tiekiama šiluma šį šildymo sezoną turėtų kainuoti 6–8 centus už kilovatvalandę (kWh). 

Pasak A. Bagočiutės, paskutiniam šių metų ketvirčiui šilumos gamintojai turi 56 proc. jiems reikalingo biokuro, kitų metų pirmajam ketvirčiui – daugiau nei 44 procentus.  

LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis sako, kad šiuo metu Lietuvoje biokuras kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Mes tikrai labai ramiai Lietuvoje laukiame ateinančio šildymo sezono.

Jo teigimu, remiantis ateities sandoriais, paskutinį šių metų ketvirtį bei pirmąjį kitų metų ketvirtį formuojasi maždaug 28 eurų už MWh kainos vidurkis – 31 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Matome, kad (praėjusį šildymo sezoną – BNS) beveik ketvirtadalį daugiausia iš Baltarusijos importuoto kuro sėkmingai pakeitė lietuviška žaliava“, – teigė A. Budraitis.

„Pagrinde tai padidėjo medienos pramonės atliekos ir kirtimo liekanos – žemiausios kategorijos biokuro gamybai naudojama žaliava“, – pridūrė jis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).

Energetikos ministerija taip pat teigia, kad didesnė konkurencija, atpigusios gamtinės dujos ir biokuras lems, kad šių metų pabaigoje gyventojai už šildymą mokės vidutiniškai 20 proc. mažiau nei pernai. Anto jos, šildymas lapkritį–gruodį pigs ir dėl išaugusios biokuro dalies gamyboje.

Biokuro kaina šiemet yra 30 proc. mažesnė nei pernai – energijos išteklių biržoje „Baltpool“ biržoje trumpalaikių sandorių kaina siekia 19,68 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo 49 eurai. Ateities sandorių dujų kainos šių metų ketvirtajam ketvirčiui ir 2024-ųjų pirmajam ketvirčiui siekia 50-55 eurus, kai prieš metus ji buvo dukart didesnė – 111 eurų.

Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iš miško kirtimo atliekų pagaminto biokuro kaina yra 15-20 proc. mažesnė nei geresnės kokybės biokuro, „Baltpool“ duomenimis, šios atliekos dabar sudaro 38 proc. kuro bendrame balanse, kai 2019 metais ši dalis buvo 13 proc.

Iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

Dujų saugykla užpildyta beveik 90 proc.

LEA duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas remdamasis ankstesnių šildymo sezonų duomenimis teigė, kad kitų metų balandį gamtinių dujų užpildymas Latvijos Inčukalnio saugykloje turėtų viršyti daugiametes normas.

„Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai“, – teigė D. Balčiūnas.

LEA duomenimis, šiuo metu saugyklos užpildymas siekia 89,7 proc. ir netrukus turėtų pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslą – 90 proc. užpildymą iki lapkričio 1 dienos. 

Pernai šilumos gamybai mazutą naudojusių ir šiemet jo atsisakiusių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas ketvirtadienį sakė, kad naujas šildymo sezonas gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis.

Šią žiemą Baltijos šalys dujų rinkoje turėtų jaustis saugiai.

Kogeneracinė jėgainė dar neveiks visu pajėgumu

A. Bagočiūtės teigimu, artėjantį šildymo sezoną turintis pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas dar nedirbs visu pajėgumu.

„Pirmaisiais metais, Lietuva nėra išskirtinė, nė viena kogeneracinė jėgainė neveikia 100 procentų, ji dažniausiai pasiekia 50–80 procentų pajėgumą – tai yra įprasta tokių jėgainių paleidimo praktika“, – sakė laikinoji LEA vadovė.

VKJ biokuro bloką statančios „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius anksčiau BNS taip pat teigė, kad pirmą sezoną šilumą gaminančios jėgainės ne visada pasiekia vadinamąjį „gamybos maksimumą“ – tai, pasak jo, aptarta ir su VŠT.

VŠT duomenimis, vidutinė 2022–2023 metų šildymo sezono kaina vilniečiams siekė 8,01 cento už kilovatvalandę (be PVM).

Galerijos


  • Krepšinio rungtynės: 2003 m. Lietuvos rinktinė – Lietuvos U20 rinktinė

    Krepšinio rungtynės: 2003 m….


  • Į premjerą

    Į premjerą „Audra” rinkosi g…


  • 575-oji karo Ukrainoje diena

    575-oji karo Ukrainoje diena…


  • Holokausto aukų atminimas Panerių memoriale

    Holokausto aukų atminimas Pan…


  • J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikai pargabenti į Lietuvą

    J. Polovinsko-Budrio ir jo žm…


  • VST pareigūnų protestas

    VST pareigūnų protestas…


  • Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienis

    Lietuvos, Lenkijos ir Baltarus…


  • 574-oji karo Ukrainoje diena

    574-oji karo Ukrainoje diena…


  •  M. Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ premjera

    M. Kavtaradzės filmo „Tu m…


  •  „Mamų unijos“ reabilitacijos centro atidarymas

    „Mamų unijos“ reabilitac…

Daugiau straipsnių

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments