Ministras G. Jakštas: kitų metų švietimo biudžeto projektas – puse milijardo didesnis

Švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Anot jo, daugiausia papildomai skiriamų lėšų biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.

„Augantis švietimo biudžetas rodo valstybės prioritetus. Dėmesys fokusuojamas į geresnių darbo sąlygų mokytojams, dėstytojams, mokslininkams kūrimą. Atnaujintiems sutarimams su profesinėms sąjungoms vykdyti yra skiriamas beprecedentis finansavimas iš valstybės biudžeto“, – sako ministras G. Jakštas.

Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys virš 4 mlrd. eurų.

Šįmet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokestį.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.

„Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m. Visgi geresnės darbo sąlygos nėra tik atlyginimas. Pedagogų bendruomenė vardija ir kitus iššūkius – etatinio apmokėjimo modelio, didelių klasių, įtraukiojo ugdymo, lankomumo užtikrinimo. Girdime ir ieškome sprendimų“, – sakė ministras.

Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu siekiama ir daugiau aiškumo bei skaidrumo sudarant mokytojų etatus. Darbo grupė, kurioje dirba ir mokytojų profesinių sąjungų atstovai, analizuoja esamą mokytojų etatų sandarą ir pateiks pasiūlymus dėl bendrojo ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.

Sutarti ir pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo, sako ministras G. Jakštas. Nuo ateinančių mokslo metų bus mažinamas valstybės finansavimas savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases. Rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.

Taip pat būtų įtvirtina nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.

Šalia 2024 m. švietimo prioriteto kurti palankias darbo sąlygas mokytojams numatyti dar du – stiprinti pagalbos mokiniui sistemą ir diegti šiuolaikišką ugdymo turinį. Tai atsispinti ir kitų metų biudžeto projekte.

Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, valstybė tam taip pat didina finansavimą. 2023 m. švietimo pagalbai organizuoti savivaldybėms buvo skirta beveik 136 mln. eurų. 2024 m. numatyta daugiau nei 163 mln. eurų. Lyginant su 2019 m. – tai 102 mln. daugiau, kai švietimo pagalbai buvo skirta 61 mln. eurų.

Planuojama įsteigi per 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių švietimo įstaigose ir regioniniuose specialiojo ugdymo centruose, sukurti ir išbandyti mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo jose organizavimo modelius.

2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. Eur. Tai dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas.

Egzaminų organizavimui ir vertinimui taip pat didinamos lėšos – 2024 m. biudžete papildomai skirta 1,6 mln. eurų – jos skiriamos mokytojams atlyginti už darbą.

Skaičiuojama, kad švietimo išlaidų procentas nuo bendrojo vidaus produkto 2024 m. sudarys 5,3 proc. (2022 m. išlaidų procentas nuo BVP sudarė 4,5 proc., 2023 m. – 4,9 proc.).