Nauja tvarka – statybose naudoti bent pusę organinių medžiagų: kiek viskas išbrangs?

Vyriausybė įpareigojo visuomeninius pastatus statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Nauja tvarka bus taikoma nuo 2024 m. lapkričio administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams. O dar po 4 m. – ir visiems naujos statybos visuomeniniams pastatams, praneša LNK.

Apie tai plačiau papasakojo Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

– Visiems suvokiama, kas yra mediena, tačiau kas yra tos kitos organinės medžiagos?

– Medieną visi geriausiai suprantame ir sudaro didžiausią dalį panaudojimo. Organinių medžiagų gali būti ir daugiau. Jų gamyba ir panaudojimas iki šiol neturėjo galimybės tiek išsivystyti. Turime iniciatyvų ir iš kanapių augintojų. Kalbant bendrai apie organines medžiagas, labai noriu pabrėžti, kad iš atsinaujinantys gamtos ištekliai yra pagrindinis aspektas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar bandėte skaičiuoti, kiek dėl to galėtų išbrangti statybos?

– Apimtis pirmojo žingsnio, kurį žengiame šituo nutarimu, nėra tiek didelė. Kadangi valstybė, savivaldybės nestato naujų statinių iš biudžeto lėšų tiek masiškai, kadangi jau nemažai yra apsirūpinę statiniais. Reikia įsivertinti, ar reikia naujo statinio, ar galima efektyviai pritaikyti jau esamus. Vertindami 5 m. statistiką, kiek yra inicijuotų tokių paskirčių pastatų, prognozuojame per metus gal 40-80 pastatų. Vidutiniškai po pastatą savivaldybei tai nėra labai daug. Labiausiai norime parodyti pavyzdį valstybės rankomis ir išvystyti kompetencijas žengti su jomis į priekį. Kalbant apie kainas, tai turime duomenis, kad ne nuo pačios medžiagos daugiausia priklauso statybų kaina, o nuo architektūrinių, techninių sprendimų. Tą patį pastatą su tomis pačiomis medžiagomis galima ir brangiau, ir pigiau pastatyti. Sunku palyginti.

– Kyla nemažai inžinerinių klausimų. Ar nenutiks taip, kad tvarumas bus pastatytas prieš patvarumą?

– Šis klausimas yra nagrinėtas ekspertų. Net ir įtraukiant ar klijų, ar kažkokių apdorojamų medžiagų, tiek gamybos, tiek panaudojimo efektyvumas viršija. Jei kalbame apie CO2 užrakinimą, vis tiek šito pobūdžio statyba yra efektyvesnė. Svarbu akcentuoti, kad mes turime suprasti statinį per visą jo gyvavimo ciklą ir matuoti kaštus per visą gyvavimo ciklą. Sudėjus visus gyvavimo kaštus mes esame tikrai didesniame pliuse.

– Ar yra įvertinta atmosferos poveikis medžiui? Kas nors pastatyta iš medžio Ispanijoje stovi ilgiau, nei pas mus. Mūsų klimato zona visiškai kita.

– Duomenys buvo renkami, buvo daug kontaktų su ekspertais. Tos medžiagos ir dabar yra plačiai naudojamos įvairiose statybose. Bet šiuo nutarimu buvo padarytas tam tikras privalomumas viešuose pirkimuose naudoti daugiau šių medžiagų. Pirmi etapai duos papildomų duomenų vertinti ir tolesnius žingsnius.