Giedrius Gaidamavičius, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnius, spalio 12 d. (BNS). Lietuvos bankams pirmąjį šių metų pusmetį uždirbus 2,5 karto daugiau pelno nei pernai, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagrindinė to priežastis – augusios palūkanų normos.
„Pagrindinė, esminė (augančio pelno – BNS) priežastis yra augančios palūkanos. Mes matome, kad per pirmą šių metų pusmetį bankai uždirbo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. palūkanų pajamų ir tai yra maždaug 2,5–3 kartai daugiau nei praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
„Bankai patyrė ir tris kartus daugiau palūkanų išlaidų, nes pradėjo mokėti didesnes palūkanas indėliams, tačiau bendros palūkanų išlaidos sudaro tik maždaug 140 mln. eurų (134 mln. eurų – BNS). (…) Palūkanų pokyčiai yra esminė priežastis“, – pridūrė jis.
LB duomenimis, bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.
Bankai per 6 mėnesius uždirbo 515 mln. eurų pelno.
„Pelninga veikla prisideda prie bankų galimybių užtikrinti pakankamas atsargas, o tai yra svarbus rodiklis, nes tai užtikrina ir visos bankų sistemos stabilumą“, – sakė S. Krėpšta.
Bankams pervedus į valstybės biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų, S. Krėpšta pakartojo, kad antrąjį pusmetį ji sieks 200 mln. eurų – taigi, šimet iš viso bus pervesta apie 250 mln. eurų.
LB valdybos narys atkreipė dėmesį, kad per metus nuo 10 proc. iki daugiau 20 proc. išaugo bankuose laikoma gyventojų ir verslo terminuotųjų indėlių dalis.
„Matome, kad tiek gyventojai, tiek verslas pasinaudojo augusiomis palūkanomis, tačiau galima sakyti, kad tas pasinaudojimas nėra pakankamas“, – teigė S. Krėpšta.
Pasak jo, daugiau nei 4 proc. šiuo metu siekianti vidutinė terminuotųjų indėlių palūkanų normą yra didesnė nei Latvijoje ar Suomijoje, bet mažesnė nei Estijoje ir maždaug 1 proc. punktu viršija euro zonos vidurkį.
-
LEA: praėjusią savaitę – pirmą kartą nuo liepos vidurio sumažėjo degalų kainos
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo trimis centais, o dyzelinas atpigo dviem centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga.
… -
Studentai neslepia – pluša ir dviejose darbovietėse
Net pusė studentų dirba, o kas ketvirtas yra priverstas dirbti, kad išgyventų, praneša LNK.
… -
Ieškoma būdų, kaip baigti senų sodybų saugomose teritorijoje atstatymą
Institucijos ieško būdų, kaip baigti senų sodybų saugomose teritorijose atstatymą.
… -
Žiemą iš Lietuvos lėktuvais bus galima pasiekti keturis naujus miestus
Spalio pabaigoje prasidėsiančio aviacijos žiemos sezono metu iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti keturis naujus miestus. Iš Vilniaus bus skraidinama į Dubajų, Tenerifę bei Gran Kanariją, o iš Kauno – į M…
-
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumas nepritaria Vilniaus PPAR veiksmams
2023 m. spalio 4 d. Vilniuje vyko išplėstinis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (toliau – LPPARA) Prezidiumo posėdis, kuriame buvo pakviesta dalyvauti ir visa Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba.
… -
Bankų pelnas pirmąjį pusmetį augo 2,5 karto iki 515 mln. eurų
Lietuvos bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 515 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku kai jų pelnas siekė 203 mln. eurų. Pelningai dirbo 15, nuostolingai – trys bankai, patyrę bendrą 5 mln. eurų nuos…
-
Kelininkai: trūkstant lėšų keliams gali tekti stabdyti pradėtus darbus
Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus…
-
„Ignitis“: dujų poreikis šiemet mažės, infrastruktūros regione pakanka
Lietuvos gamtinių dujų vartojimas šiemet turėtų mažėti 6 proc., o regiono dujų infrastruktūros pakanka ar „netgi yra per daug“ užtikrinant jo poreikį, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė.
… -
Lietuvos įmonių išlaidos aplinkosaugai pernai augo, o investicijos smuko
Lietuvos įmonių išlaidos aplinkos tausojimui 2022 metais siekė 949,2 mln. eurų – 33,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Tačiau bendrovių investicijos į šią sritį sumažėjo 35,6 proc. iki 197,2 mln. eurų – tai sudarė 20,8 pro…
-
I. Šimonytė viliasi, kad NT mokestis bus priimtas šiame Seime
Seimui antradienį priėmus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.
…
Daugiau straipsnių