Pirmadienis, 26 vasario, 2024
PradžiaVerslasS. Krėpšta: pagrindinė bankų pelningumo priežastis – augusios palūkanos

S. Krėpšta: pagrindinė bankų pelningumo priežastis – augusios palūkanos

Vilnius, spalio 12 d. (BNS). Lietuvos bankams pirmąjį šių metų pusmetį uždirbus 2,5 karto daugiau pelno nei pernai,  Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagrindinė to priežastis – augusios palūkanų normos.

„Pagrindinė, esminė (augančio pelno – BNS) priežastis yra augančios palūkanos. Mes matome, kad per pirmą šių metų pusmetį bankai uždirbo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. palūkanų pajamų ir tai yra maždaug 2,5–3 kartai daugiau nei praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Bankai patyrė ir tris kartus daugiau palūkanų išlaidų, nes pradėjo mokėti didesnes palūkanas indėliams, tačiau bendros palūkanų išlaidos sudaro tik maždaug 140 mln. eurų (134 mln. eurų – BNS). (…) Palūkanų pokyčiai yra esminė priežastis“, – pridūrė jis. 

LB duomenimis, bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.

Bankai per 6 mėnesius uždirbo 515 mln. eurų pelno.

„Pelninga veikla prisideda prie bankų galimybių užtikrinti pakankamas atsargas, o tai yra svarbus rodiklis, nes tai užtikrina ir visos bankų sistemos stabilumą“, – sakė S. Krėpšta.

Bankams pervedus į valstybės biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų, S. Krėpšta pakartojo, kad antrąjį pusmetį ji sieks 200 mln. eurų – taigi, šimet iš viso bus pervesta apie 250 mln. eurų.

LB valdybos narys atkreipė dėmesį, kad per metus nuo 10 proc. iki daugiau 20 proc. išaugo bankuose laikoma gyventojų ir verslo terminuotųjų indėlių dalis.

„Matome, kad tiek gyventojai, tiek verslas pasinaudojo augusiomis palūkanomis, tačiau galima sakyti, kad tas pasinaudojimas nėra pakankamas“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, daugiau nei 4 proc. šiuo metu siekianti vidutinė terminuotųjų indėlių palūkanų normą yra didesnė nei Latvijoje ar Suomijoje, bet mažesnė nei Estijoje ir maždaug 1 proc. punktu viršija euro zonos vidurkį.

Galerijos


  • Festivalis  „Nepatogus kinas“

    Festivalis „Nepatogus kinas…


  • 596-oji karo Ukrainoje diena

    596-oji karo Ukrainoje diena…


  • Mokytojų streikas prie Vyriausybės

    Mokytojų streikas prie Vyriau…


  •  „ArtVilnius’23“ spaudos konferencija

    „ArtVilnius’23“ spaudos…


  • Nuo Klaipėdos į Vilnių žygiuojantys mokytojai pasiekė sostinę

    Nuo Klaipėdos į Vilnių žyg…


  • Lietuvos įtraukties švietimo centro atidarymas

    Lietuvos įtraukties švietimo…


  • „50 Cent

    „50 Cent” užkūrė kiečiau…


  • 595-oji karo Ukrainoje diena

    595-oji karo Ukrainoje diena…


  • Vilniuje nusileido lėktuvas iš Izraelio

    Vilniuje nusileido lėktuvas i…


  • Pareigūnai protestavo prie Vyriausybės

    Pareigūnai protestavo prie Vy…

Daugiau straipsnių

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments