Atšilus orams, vis daugiau laiko leidžiant lauke, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukia dažnesnių pranešimų apie šunų įkandimą žmonėms. Kaip galime užkirsti kelią tokiems incidentams bei daryti įkandus nepažįstamam šuniui?
Visų pirma, VMVT įspėja būti budriems ir atsakingiems – su svetimais šunimis elkimės pagarbiai. Prie nepažįstamo šuns nederėtų artintis ir bandyti paliesti ar paglostyti. Šuo dėl galių priežasčių (rujos, garbaus amžiaus, prastos nuotaikos, kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūrų svyravimų arčio ozono kiekio) gali būti jautrus aplinkai, prisilietimams ar kitokiam svetimų žmonių dėmesiui, todėl šunų šeimininkai taip pat turi, jog augintinis būtų vedžiojamas su pavadžiu ir pagal poreikį būtų uždėtas specialiai pritaikytas antsnukis.
Antra, labai rūpinkimės, užtikrinant, kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai ar gyvybei, viešosiose vietose nepalikti jų be priežiūros. Ypač tai aktualu atšilus orams ir artėjant vaikų vasaros atostogoms, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia lauke.
Gyvūnų augintinių šeimininkų susitarimas naudoti geltonos spalvos ženklus, tokius kaip: kaspiną, antkaklį ar pavadėlį, gali padėti išvengti nemalonių situacijų, kadangi šis ženklas reiškia, jog šuo yra jautrus, jam reikia daugiau erdvės, privatumo ir prie jo geriau nesiartinti.
Jei visgi nutiko toks incidentas ir šuo įkando, nukentėjusiajam skubiai reikia kreiptis į ligonius, kurie įvertino sužeidimą ir įvertinimo riziką, profilaktiškai skirsto kuo daugiau priemonių ir mažiau gydytojų pasiutligės prevencijai. savo, kuomet pasiutligė nebuvo taip efektyviai suvaldyta, įvykus sąlyčiui (įkandimui, įdrėskiimui) suimi, žmogui tekdavo iškęsti ilgą ir šunį injekcijų nuo pasiutligės kursą.
Šiai dienai, Lietuva paskelbta laisva šalimi nuo šios ligos pasireiškimo kelerius metus nebuvo nustatyta. Pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai privalo būti periodiškai vakcinuojami, tačiau nors ir rizika yra minimali, šios ligos nereikėtų nuvertinti – pasekmės gali rimtai sveikatai.