Seimas jau antrą kartą pasiūlė tobulinti išankstinės pensijos perskaičiavimo formulę

Seimas nepritarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės siūlymui pakeisti išankstinės pensijos perskaičiavimo modelį. Tačiau tai numatančių įstatymo pataisų parlamentarai neatmetė ir jau antrą kartą grąžino tobulinti.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas šią savaitę Seimui pateikusi L. Nagienė tvirtino, kad išankstinės pensijos turi būti perskaičiuojamos logiškai ir socialiai teisingai.

Pagal pasiūlytą projektą, jei išankstinės senatvės pensijos mokėjimo laikotarpiu išankstinė senatvės pensija buvo sustabdyta, jos dydis būtų perskaičiuojamas išskaičiuojant sustabdymo laikotarpį.

„Išankstinė pensija dažnu atveju – vienintelė galimybė išgyventi žmonėms, atsidūrusiems kritinėje situacijoje ir iškritusiems iš darbo rinkos. Tad būtina ištaisyti įstatymo klaidą, dėl kurios išankstinės pensijos apskaičiavimas tam tikrais atvejais tampa nelogiškas ir socialiai neteisingas“, – pabrėžia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

Pagal įstatymą teisė į išankstinę pensiją įgyjama likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, jei asmuo yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinė pensija mažinama iki 19,2 proc. – šis procentinis dydis priklauso nuo mėnesių, likusių iki senatvės pensijos, skaičiaus.

Iš Seimo tribūnos parlamentarė L. Nagienė sakė, kad praktikoje problema kyla tais atvejais, kai išankstinės pensijos gavėjas nusprendžia sustabdyti išankstinę pensiją, nes, pavyzdžiui, gauna darbo pasiūlymą ir galimybę įgyti draudžiamųjų pajamų, o vėliau, baigęs darbo santykius, atnaujina išankstinę pensiją.

„Vis dėlto jos dydis nėra perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą laiką (t. y. tą laiką, kai dirbo), asmuo apskritai išankstinės pensijos negavo. Tokios aplinkybės nulemia, kad asmuo, atnaujinęs išankstinės pensijos mokėjimą, gauna neproporcingai sumažintą pensiją.

Pavyzdžiui, išankstinė pensija paskirta nuo 2020 m. iki 2025 m. (60 mėn. laikotarpis). Apskaičiuojant išankstinę pensiją, už kiekvieną mėnesį ji sumažinama 0,32 proc. (t. y. 60 mėn. x 0,32 proc.). Jei asmuo nuo 2022 m. iki 2023 m., sustabdęs išankstinės pensijos mokėjimą, nusprendžia dirbti, tai 2024 m., nustojus dirbti ir atnaujinus išankstinę pensiją, jos dydis nebus perskaičiuotas ir bus mokama išankstinė pensija, kuri buvo sumažinta už visus 60 mėnesių. Taigi nebus įvertinta, kad dėl papildomų vienų metų darbo atnaujinta išankstinė pensija turėtų būti perskaičiuojama mažinant ne 60 mėnesių, o tik 48 mėnesius“, – pateikdama projektą Seime sakė L. Nagienė.

Anot jos, nors esamas teisinis reguliavimas numato, kad, atnaujinant ir perskaičiuojant paskirtosios išankstinės senatvės pensijos dydį, įvertinamas asmens įgytas stažas ir apskaitos vienetų skaičius, bet neatsižvelgiama į išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpį.

„Taigi, gyventojui, sustabdžiusiam išankstinę pensiją, gali būti išmokama mažesnė išankstinė pensija negu būtų išmokama išskaičiavus sustabdymo laikotarpį“, – atkreipia dėmesį L. Nagienė.

Jos duomenimis, tikėtinas papildomų lėšų poreikis būtų visai nedidelis, nes tik dalis išankstinės pensijos gavėjų, kurių šalyje – vos keli tūkstančiai, paskirtą išankstinę pensiją sustabdo ir vėliau atnaujina. „Tačiau tokio sprendimo  teigiamas poveikis pensininkui būtų reikšmingas“,– mano projekto autorė.

ELTA primena, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma patobulinti išankstinės pensijos perskaičiavimo formulę, L. Nagienė Seimui teikė šiais  metais  pavasario sesijoje. Tačiau projektui po pateikimo nepritarta ir jis buvo grąžintas tobulinti.

Antradienį įstatymo pataisoms vėl nepritarta po pateikimo (už balsavo 32, prieš –7, susilaikė 36 parlamentarai) ir jį jau antrą kartą teks tobulinti.